Gerumo pamoka

AR ŽINAI, ką reiškia būti iš anksto nusistačiusiam prieš kokį nors žmogų? — — Tai nemėgti jo dėl to, kad jis kitaip atrodo ar šneka svetima kalba. Vadinasi, toks nusistatymas yra nedraugiški jausmai kitam arba nepalanki nuomonė dar gerai jo net nepažinus.

Ar, tavo manymu, teisinga nemėgti žmogaus, kurį dar menkai pažįsti, tik dėl to, kad jis yra kitoks? — — Ne, taip nusistatyti neteisinga ir negera. Nedera nedraugiškai elgtis su kitu tik todėl, kad jis kitoks.

Pasakyk, ar pažįsti ką nors, kas yra kitokios nei tu odos spalvos arba kalba kita kalba? — — O gal pažįsti žmogų, kuris yra sužalotas arba serga ir todėl yra kitoks nei tu. Ar esi malonus su tokiais žmonėmis? — —

Jei klausome Didžiojo Mokytojo, Jėzaus Kristaus, būsime draugiški kiekvienam. Mums neturės reikšmės, iš kokio jis krašto ar kokios odos spalvos. Reikia mylėti visokius žmones. Tačiau taip mano ne visi, tad atkreipkime dėmesį, ko apie tai mokė Jėzus.

Kartą vienas žydas, kuris nepalankiai žiūrėjo į kitus, atėjo pas Jėzų ir paklausė: ‘Ką turiu daryti, kad gyvenčiau amžinai?’ Jėzus žinojo, kad tas vyriškis greičiausiai nori iš jo išgirsti, jog dera mylėti tik savo rasės ar tautos žmones. Tad užuot atsakęs pats, Jėzus jo paklausė: ‘O ką Dievo įstatymas liepia mums daryti?’

Vyras atsakė: ‘Mylėk Jehovą, savo Dievą, visa širdimi, o savo artimą kaip save patį.’ Jėzus tarė: ‘Teisingai atsakei. Tai daryk ir turėsi amžinąjį gyvenimą.’

Bet vyriškis nenorėjo mylėti kitokių nei jis pats žmonių. Todėl stengėsi rasti pasiteisinimą. Jis paklausė Jėzaus: „O kas gi mano artimas?“ Galbūt vyras manė, jog Jėzus pasakys, kad artimu tinka pavadinti draugą arba į save panašų žmogų. Tada Jėzus papasakojo atsitikimą su žydu ir samariečiu. Paklausykime.

Vienas žmogus, žydas, keliavo iš Jeruzalės į Jerichą. Kelyje jį užpuolė plėšikai. Jie partrenkė jį ir atėmė pinigus bei rūbus. Užpuolikai žmogų primušė ir paliko gulėti pusgyvį.

Netrukus pro šalį ėjo kunigas. Jis pamatė sunkiai sužeistą vyrą. Ką tu būtum daręs jo vietoj? — — Kunigas praėjo kita kelio puse. Jis net nesustojo — nė piršto nepajudino, kad padėtų tam žmogui.

Paskui kitas labai pamaldus žmogus ėjo tuo keliu. Tai buvo levitas, tarnaujantis Jeruzalės šventykloje. Gal šis vyras sustos padėti? — — Ne, jis praėjo kaip ir anas kunigas.

Trečiasis keliauninkas buvo samarietis. Ar matai jį ateinantį kelio vingiu? — — Jis irgi pastebėjo sunkiai sužeistą žydą. Tiesą sakant, dauguma samariečių ir žydų vieni kitų nekentė. (Jono 4:9) Ar šis samarietis irgi paliks žmogų niekuo jam nepadėjęs? Gal jis sau manys: ‘Kodėl turėčiau padėti šitam žydui? Juk jis man nepadėtų, jei būčiau sužeistas.’

Samarietis pažvelgė į vyrą, gulintį šalia kelio, ir jam jo pagailo. Jis negalėjo palikti žmogaus tokioje nelaimėje ir leisti jam numirti. Samarietis nulipo nuo asilo, priėjo prie gulinčiojo ir ėmė tvarkyti jo žaizdas — užpylė aliejaus ir vyno, kad greičiau užgytų, aptvarstė.

Samarietis atsargiai užkėlė sužeistąjį ant savo asilo ir pamažėle keliavo, kol atėjo į vieną užeigą, kur buvo galima apsistoti. Čia samarietis surado vietą tam vyrui ir tinkamai juo pasirūpino.

Baigęs pasakoti Jėzus savo pašnekovo paklausė: ‘Kaip manai, kuris iš šių trijų buvo artimas?’ O kaip tu atsakytum? Kunigas, levitas ar samarietis? — —

Žmogus atsakė: ‘Tas, kuris sustojo ir pasirūpino sužeistuoju, buvo artimas.’ Jėzus tarė: ‘Teisingai sakai. Tad eik ir daryk tą patį.’ (Luko 10:25-37)

Puikus pasakojimas, tiesa? Iš jo visiškai aišku, kas yra mūsų artimas. Tai ne tik mūsų geri draugai. Ne vien tokios kaip mūsų odos spalvos ar mūsų kalba šnekantys asmenys. Jėzus mokė maloniai elgtis su visokiais žmonėmis, nesvarbu, iš kokios jie šalies, kaip atrodo, kokia jų kalba.

Toks yra Jehova Dievas. Jis nėra iš anksto prieš ką nors nusistatęs. ‘Tavo dangiškasis Tėvas leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, — pasakė Jėzus. — Jis siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.’ Todėl visiems turime būti tokie maloningi, koks yra Dievas. (Mato 5:44-48)

Tad ką darytum pamatęs žmogų bėdoje? — — Kaip reaguotum, jei jis yra iš kitos šalies, kitokios odos spalvos? Toks žmogus irgi yra tavo artimas ir privalu jam pagelbėti. Jei esi per mažas padėti, paprašyk kitų paramos. Gali kreiptis į policininką ar mokytoją. Taip darydamas pasielgtum draugiškai kaip anas samarietis.

Didysis Mokytojas nori, kad būtume geri. Jis trokšta, kad padėtume visiems. Todėl jis ir papasakojo apie gerąjį samarietį.