Karalystė, kuri gyvuos amžinai

Vieną naktį Babilono karalius Nebukadnecaras susapnavo keistą sapną. Tas sapnas taip nedavė jam ramybės, kad jis nebegalėjo užmigti. Pasišaukęs savo žynius, karalius jiems pasakė: „Išaiškinkite mano sapną.“ Jie atsakė: „O karaliau, papasakok mums, ką sapnavai.“ Bet Nebukadnecaras tarė: „Ne! Jūs pasakykite, ką aš sapnavau. Kitaip jus nužudysiu!“ Žyniai dar kartą sakė: „Papasakok savo sapną, tada jį išaiškinsime.“ Karalius atsakė: „Jūs bandote mane apgauti. Pasakykite, ką aš sapnavau!“ „Nėra žemėje žmogaus, kuris galėtų tai padaryti, – kalbėjo žyniai. – Tu reikalauji neįmanomo dalyko.“

Nebukadnecaras taip įtūžo, kad įsakė išžudyti visus krašto išminčius. Bet tarp jų buvo ir Danielius, Šadrachas, Mešachas bei Abed Negas. Danielius paprašė karalių duoti jam truputį laiko. Tada jis su savo trimis draugais meldėsi Jehovai ir prašė jo pagalbos. Ar Jehova į jų maldas atsakė?

Regėjime Jehova parodė Danieliui Nebukadnecaro sapną ir paaiškino, ką jis reiškia. Rytojaus dieną Danielius kreipėsi į karaliaus tarną: „Nežudyk nė vieno išminčiaus. Aš paaiškinsiu karaliui jo sapną.“ Tarnas nuvedė Danielių pas Nebukadnecarą. Danielius karaliui tarė: „Dievas atskleidė tau, kas įvyks ateityje. Štai ką tu sapnavai. Regėjai didžiulę statulą, kurios galva buvo iš aukso, krūtinė ir rankos – iš sidabro, pilvas ir šlaunys – iš vario, kojos – iš geležies, o pėdos – iš geležies ir molio. Tada nuo kalno atkirstas akmuo trenkėsi į statulos pėdas. Statula subyrėjo į šipulius, ir vėjas juos išpustė. O akmuo tapo dideliu kalnu ir pripildė visą žemę.“

Tada Danielius pasakė: „Štai ką tavo sapnas reiškia. Galva iš aukso yra tavo karalystė. Sidabras vaizduoja karalystę, kuri iškils po tavęs. Po jos visą žemę valdys karalystė, kurią vaizduoja varis. Vėliau iškils karalystė, kuri bus stipri kaip geležis. Galiausiai valdys karalystė, kuri bus iš dalies stipri kaip geležis ir iš dalies silpna kaip molis. Akmuo, pavirtęs kalnu, vaizduoja Dievo karalystę. Ji sutrupins visas anas karalystes, o pati gyvuos amžinai.“

Tai išgirdęs, Nebukadnecaras puolė veidu žemėn prieš Danielių ir sakė: „Šitą sapną tau atskleidė tavo Dievas. Nėra kito dievo kaip jis.“ Taigi karalius nenužudė Danieliaus. Netgi paskyrė jį Babilono srities valdytoju ir viršiausiu tarp išminčių. Matome, kad į Danieliaus maldą Jehova tikrai atsakė.