Ar pranešimas apie Saliamono turtus perdėtas?

„Auksas, gabenamas Saliamonui kas metai, svėrė šešis šimtus šešias dešimtis šešis auksinius talentus“ (3 Karalių 10:14).

PAGAL tą Biblijos tekstą, karalius Saliamonas tik per vienerius metus įsigydavo daugiau kaip 25 tonas aukso! Tai šiandien būtų vertinama 240000000 dolerių. Tai beveik dvigubai daugiau aukso, negu jo buvo iškasta visame pasaulyje 1800-aisiais metais. Ar tai tikėtina? Kokie yra archeologiniai įrodymai? Jie rodo, kad Biblijos pranešimas apie Saliamono turtus yra visiškai patikimas. Žurnale Biblical Archaeology Review sakoma:

◻ Egipto karalius Tutmozis III (antrasis tūkstantmetis p. m. e.) dovanojo maždaug 13,5 tonos auksinių dirbinių Amono Ra šventyklai Karnake — ir tai buvo tik dalis dovanos.

◻ Egiptiečių užrašuose minimos dovanos, kurių bendras kiekis sudarė apie 383 tonas aukso ir sidabro; jas karalius Osorkonas I (pirmojo tūkstantmečio p. m. e. pradžia) paaukojo dievams.

Be to, knygoje Classical Greece iš knygų serijos Great Ages of Man pranešama:

◻ Karalius Pilypas II (359—336 m. p. m. e.) iš Pangejono kasyklų Trakijoje kasmet gaudavo daugiau kaip po 37 tonas aukso.

◻ Kai Pilypo sūnus Aleksandras Didysis (336—323 m. p. m. e.) užėmė Persijos imperijos sostinę Sūzus, jis rado lobį, kurį sudarė apytikriai 1200 tonų aukso.

Taigi karaliaus Saliamono turtų aprašymas Biblijoje nėra neįtikimas. Taip pat prisimink, kad Saliamonas tuo laiku „viršijo turtais ir išmintimi visus karalius“ (3 Karalių 10:23).

Kaip Saliamonas naudojo savo turtus? Jo sostas buvo padengtas „labai geltonu [„išvalytu“, NW] auksu“, jo indai, skirti gėrimui, buvo „auksiniai“, ir jis turėjo 200 didelių skydų bei 300 mažesnių skydų iš „tyriausio [„lydyto“, NW] aukso“ (3 Karalių 10:16-21). Svarbiausia, Saliamono auksas buvo panaudotas Jehovos šventyklai Jeruzalėje įrengti. Šventyklos žibintuvai ir šventi rykai, tokie kaip šakutės, taurės, ąsočiai ir dubenys, buvo pagaminti iš aukso ir sidabro. Keturių su puse metro aukščio cherubinai šventų švenčiausiojoje, smilkymo altorius ir netgi visas namo vidus buvo padengti auksu (3 Karalių 6:20-22; 7:48-50; 1 Kronikų 28:17).

O kaip su šventykla, padengta auksu? Įdomu, kad toks aukso panaudojimas buvo visiškai įprastas senovės pasaulyje. Žurnale Biblical Archaeology Review pažymima, kad Egipto faraonas Amenchotepas III „pagerbė didįjį dievą Amuną pastatydamas jam Tėbuose šventyklą, kuri buvo ‛ištisai padengta auksu, jos grindys papuoštos sidabru [ir] visi jos portalai išpuošti elektrumu’“ — aukso ir sidabro lydiniu. Be to, Asirijos valdovas Asarchadonas (septintasis šimtmetis p. m. e.) aptraukė auksu dievo Ašūro šventyklos duris ir sienas. Minėdamas Sino šventyklą Charane, Babilono karalius Nabonidas (šeštasis šimtmetis p. m. e.) užrašė: „Aš padengiau jos sienas auksu bei sidabru ir padariau jas švytinčias tarsi saulę.“

Taigi istoriniai užrašai rodo, kad Biblijos pranešimas apie karaliaus Saliamono turtus nėra perdėtas.