Kai tyla reiškia pritarimą

KNYGOJE Betrayal—German Churches and the Holocaust (Išdavystė: Vokietijos bažnyčios ir genocidas) atvirai kalbama apie religijos vaidmenį nacizmo ideologijoje. „Apskritai krikščionys palaikė režimą, — teigiama knygoje, — ir dauguma nėmaž neprieštaravo žydų persekiojimui. Šiuo atveju tyla buvo labai iškalbinga.“

Kuo nacizmas patraukė tariamuosius krikščionis? Knygoje aiškinama, jog daugelis žmonių susiviliojo Hitlerio užmoju „įvesti Vokietijos visuomenėje griežtą tvarką“. Čia skaitome: „Jis priešinosi pornografijai, prostitucijai, abortams, homoseksualizmui, moderniojo meno ‛nešvankybėms’ ir apdovanojo bronzos, sidabro bei aukso medaliais moteris, pagimdžiusias keturis, šešis ar aštuonis vaikus, — šitaip skatino jas neapleisti savo tradicinių pareigų namuose. Hitleris apeliavo į tradicines vertybes ir militaristiniu nacionalizmu davė atkirtį Versalio sutarčiai, žeminančiai tautą, todėl nacionalsocializmas atrodė patrauklus daugeliui, netgi daugumai, Vokietijos krikščionių.“

Viena žmonių grupė akivaizdžiai skyrėsi. Knygoje Betrayal rašoma: „Jehovos liudytojai atsisakė veltis į smurtą ir naudoti karinę jėgą.“ Dėl to ši maža grupelė buvo aršiai puolama ir daugelis jos narių pateko į koncentracijos stovyklas. O kitų, kurie dėjosi Kristaus sekėjais, tai nejaudino. Toliau knygoje sakoma: „Katalikai bei protestantai Jehovos liudytojams veikiau priešinosi, nei rodė užuojautą, ir labiau palaikė šiurkščią Hitlerio politiką negu liudytojų pacifizmą.“ Savo tylėjimu jie, be abejo, prisidėjo prie to, kad nacių režimas engtų liudytojus.

Nors karšti ginčai dėl bažnyčios dalyvavimo nacių politikoje ligi šiol nerimsta, knygoje Betrayal Jehovos liudytojai vadinami „religine grupe, atsisakiusia palaikyti [nacistinį] režimą ar su juo bendradarbiauti“.