Dievo požiūris į mirusiuosius

ARTIMOJO mirtis iš tiesų prislegia. Apima nepakeliamas tuštumos, vienatvės, praradimo jausmas. Netektis padaro žmogų bejėgį, nes kad ir kiek turto, galios ar įtakos jis turėtų, niekas žemėje šiandien negali grąžinti mirusiajam gyvybės.

Tačiau mūsų Kūrėjas į tai žiūri kitaip. Jis padarė pirmąjį žmogų iš žemės dulkių, tad sugeba ir atkurti mirusį asmenį. Dėl to Dievas mirusiuosius gali laikyti gyvais. Apie senovės ištikimus tarnus Jėzus pasakė: „[Jie] visi jam gyvena“, kitaip tariant, Dievo požiūriu, jie visi gyvi. (Luko 20:38)

Gyvendamas žemėje Jėzus turėjo galią prikelti mirusiuosius. (Jono 5:21) Taigi į tuos, kas mirė ištikimi, Jėzus žiūri taip, kaip jo Tėvas. Pavyzdžiui, apie savo mirusį draugą Lozorių Jėzus mokiniams pasakė: „Eisiu jo pažadinti.“ (Jono 11:11) Žmonių požiūriu, Lozorius buvo miręs, bet Jehovai ir Jėzui jis miegojo.

Valdant Jėzaus Karalystei bus „teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių“. (Apaštalų darbų 24:15) Per laiką prikeltieji bus Dievo mokomi ir įgis galimybę gyventi žemėje amžinai. (Jono 5:28, 29)

Artimo žmogaus mirtis sukelia daug sielvarto ir liūdesio, neišblėstančio ilgus metus. Vis dėlto žinodami Dievo požiūrį į mirusiųjų būklę, turėsime paguodą ir viltį. (2 Korintiečiams 1:3, 4)