Ar Jėzus turėjo Bibliją?

NE, Jėzus Biblijos neturėjo. Kodėl? Tada jos visõs, tokios kaip šiandien, paprasčiausiai nebuvo. Vis dėlto sinagogose laikydavo šventųjų raštų ritinius. Tie raštai tapo dalimi Biblijos, kokia ji yra dabar. Nazareto sinagogoje Jėzus skaitė iš Izaijo ritinio (Luko 4:16, 17). Apaštalas Paulius klausėsi viešo „Įstatymo ir Pranašų skaitymo“ Pisidijos Antiochijoje (Apaštalų darbų 13:14, 15). Jėzaus mokinys Jokūbas paminėjo, kad Mozė „kas sabatą yra skaitomas sinagogose“ (Apaštalų darbų 15:21, Brb).

Ar pirmajame amžiuje žmonės turėjo nuosavus šventųjų raštų ritinius? Etiopas eunuchas, Etiopijos karalienės dvariškis, matyt, turėjo, nes „sėdėdamas savo vežime, skaitė pranašą Izaiją“, kada mokinys Pilypas jį sutiko pakeliui į Gazą (Apaštalų darbų 8:26-30). Apaštalas Paulius paprašė Timotiejaus atgabenti „knygas, ypač pergamentus“ (2 Timotiejui 4:13). Ir nors neįvardijo, kokius būtent, visiškai tikėtina, kad omenyje turėjo kai ką iš Hebrajiškųjų raštų.

Pasak semitų kalbų profesoriaus Alano Milardo, tarp žydų nuosavus Raštų ritinius Palestinoje turėjo tiktai „privilegijuoti vyrai, visi tie, kas laikė save išsimokslinusiais, taip pat kai kurie fariziejai bei mokytojai, tokie kaip Nikodemas“. Ne visi galėdavo įsigyti dėl brangumo. Minėtas mokslininkas paskaičiavo, jog „Izaijo raštų kopija kainavo nuo šešių iki dešimties denarų“; jo manymu, Hebrajiškųjų raštų rinkinį „sudarė penkiolika—dvidešimt ritinių“, o tai galėjo atsieiti pusės metų uždarbį.

Biblijoje nerandame parašyta, kad Jėzus ar jo mokiniai būtų turėję savus ritinius. Tačiau neginčijamas faktas, jog Raštus Jėzus puikiai išmanė, nes sugebėjo juos cituoti iš atminties (Mato 4:4, 7, 10; 19:4, 5). Argi tai neturėtų ir mus paskatinti gerai susipažinti su Biblija, juo labiau, kad dabar ji nelabai brangi ir nesunkiai prieinama?