Jošijas pasirinko tai, kas teisinga

AR TAU sunku daryti, kas teisinga?a — — Daugelis pasakytų, kad sunku. Net suaugusiems žmonėms teisingai elgtis nelengva. Pažiūrėkime, kodėl Jošijui buvo ypač sunku pasirinkti tai, kas teisinga? O ką žinai apie Jošiją? — —

Jošijas buvo Judo karaliaus Amono sūnus. Jis gimė, kai Amonui tebuvo 16 metų. Amonas, kaip ir anksčiau jo tėvas karalius Manasas, elgėsi labai blogai. Iš tikrųjų Manasas daugelį metų darė tai, kas nedora. Paskui asirai paėmė jį į nelaisvę ir surakintą išvedė į tolimąjį Babiloną. Kalėdamas ten Manasas maldavo Jehovą atleisti ir buvo išklausytas.

Išleistas Manasas sugrįžo į Jeruzalę ir karaliavo toliau. Jis nedelsdamas ištaisė, ką buvo padaręs bloga, ir padėjo žmonėms artintis prie Jehovos. Jam tikriausiai skaudėjo širdį, kai sūnus Amonas nepasekė geru jo pavyzdžiu. Maždaug tuo metu gimė Jošijas. Biblijoje nerašoma, kiek laiko Manasas praleisdavo su savo vaikaičiu. Kaip manai, ar senelis mokė Jošiją būti atsidavusį Jehovai? — —

Kai Jošijui suėjo šešeri, Manasas mirė ir karaliumi tapo Jošijo tėvas Amonas. Jis valdė tik dvejus metus ir buvo savo tarnų nužudytas. Taigi sulaukęs vos aštuonerių Jošijas tapo Judo karaliumi (2 Metraščių knyga, 33 skyrius). Kas, tavo manymu, įvyko paskui? Ar Jošijas pasuko savo nedoro tėvo Amono pėdomis ar sekė į gera pasikeitusio senelio Manaso pavyzdžiu?

Nors ir jaunas, Jošijas buvo pasiryžęs tarnauti Jehovai. Todėl klausė ne savo tėvo bičiulių, o mylinčių Jehovą žmonių. Jošijui buvo tik aštuoneri metai, bet jis suprato, jog dera klausyti tų, kurie myli Dievą (2 Metraščių 34:1, 2). Ar norėtum kai ką sužinoti apie tuos, kurie duodavo Jošijui pamokymų ir rodė jam gerą pavyzdį? — —

Sektinas pavyzdys Jošijui buvo pranašas Sofonijas — jo giminaitis, kilęs greičiausiai iš Manaso tėvo, gerojo karaliaus Ezekijo, šeimos. Jošijo karaliavimo pradžioje Sofonijas parašė biblinę knygą, vadinamą jo vardu. Pranašas joje perspėjo, ko bloga susilauks tie, kas nenori elgtis teisingai, ir Jošijas, matyt, atkreipė į tai dėmesį.

Gerą įtaką Jošijui darė ir Jeremijas, apie kurį galbūt girdėjai anksčiau. Juodu gyveno arti vienas kito ir tarnavo Jehovai nuo jaunumės. Jehova įkvėpė Jeremiją parašyti vieną iš Biblijos knygų, kuri pavadinta jo vardu. Kai Jošijas žuvo mūšyje, Jeremijas liūdėdamas savo draugo sukūrė graudulingą giesmę, arba raudą (2 Metraščių 35:25). Galime įsivaizduoti, kaip abu jaunuoliai drąsindavo vienas kitą likti ištikimus Jehovai!

Ko ši istorija apie Jošiją tave pamoko? — — Jeigu tu, kaip ir Jošijas, neturi tėčio arba jis netarnauja Jehovai, gal mokytis apie Dievą tau padėtų mama, senelis, močiutė ar vienas iš giminaičių? O gal studijuoti Bibliją mama tau leistų su kokiu kitu Jehovos tarnu?

Kad ir kaip būtų, atmink: nors Jošijas buvo tik vaikas, gerai suprato, jog draugauti turi su Jehovos tarnais. Tad pasiryžk sekti jo pavyzdžiu ir daryti tai, kas teisinga!