3 mitas: visi geri žmonės eina į dangų

Iš kur šis mitas kilo?

Jėzaus apaštalams mirus, antrojo amžiaus pradžioje iškilo pirmieji Bažnyčios tėvai. Apie jų mokymus vienoje enciklopedijoje rašoma: „Pagrindinė mokymų kryptis buvo ta, kad žmogui mirus nuo kūno atsiskyrusi siela gauna dangiškąjį apdovanojimą iškart po apsivalymo, jeigu jis reikalingas“ (New Catholic Encyclopedia [2003], t. 6, p. 687).

Ko moko Biblija?

„Palaiminti romieji; jie paveldės žemę“ (Mato 5:5).

Jėzus savo mokiniams pažadėjo paruošti vietą danguje, tačiau paaiškino, jog ne visi teisieji ten pateks (Jono 3:13; 14:2, 3). Dievą jis meldė, kad jo valia būtų „kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 6:9, 10). Taigi teisiųjų laukia puiki ateitis: mažuma valdys su Kristumi danguje, o diduma amžinai gyvens žemėje (Apreiškimo 5:10).

Ilgainiui Bažnyčia pradėjo kitaip vertinti savo vaidmenį čia, žemėje. Prie ko tai vedė? „Oficialioji Bažnyčia vis labiau stengėsi užimti laukiamos Dievo Karalystės vietą“, — teigiama enciklopedijoje The New Encyclopædia Britannica. Ji ėmė stiprinti savo galią kišdamasi į politiką, tai yra nepaisė aiškaus Jėzaus nurodymo sekėjams būti „ne iš pasaulio“ (Jono 15:19; 17:14-16; 18:36). Pasidavusi Romos imperatoriaus Konstantino įtakai Bažnyčia pakeitė kai kuriuos savo mokymus, netgi mokymą apie patį Dievą.

Palyginkite šias Biblijos eilutes: Psalmyno 37:10, 11, 29; Jono 17:3; 2 Timotiejui 2:11, 12.