3. Kaip melstis?
DAUGELYJE religijų pabrėžiama, kad meldžiantis svarbi laikysena, tekstas, ritualas. Tačiau Biblija padeda mums suprasti, jog tokie išoriniai dalykai nėra reikšmingi. Taigi pakalbėkime, kaip turime melstis.
Biblijoje skaitome, kaip meldėsi ištikimi Dievo tarnai. Pavyzdžiui, jie meldėsi tyliai arba garsiai, nelygu aplinkybės, žvelgdami į dangų arba nulenkę galvą. Jie nesiklaupė prieš atvaizdus, nekalbėjo rožinio ir neskaitė iš maldaknygių. Tie Dievo tarnai tiesiog meldėsi iš širdies, savais žodžiais. Kodėl jų maldos buvo išklausytos?
Kaip minėjome ankstesniame straipsnyje, malda jie kreipdavosi į vienintelį tikrąjį Dievą, Jehovą. Bet reikia įsidėmėti dar kai ką. 1 Jono 5:14 rašoma: „Mes tvirtai pasitikime juo, nes ko tik prašome pagal jo valią, jis mūsų išklauso.“ Mūsų maldos turi derintis su Dievo valia. Ką tai reiškia?
Kad galėtume melstis pagal Dievo valią, mums būtina sužinoti, kokia ji. Taigi mums reikia gilintis į Bibliją. Bet ar tai reiškia, jog Dievas mūsų maldas išklausys tik jei būsime itin geri Biblijos žinovai? Tikrai ne. Tačiau Dievas tikisi, jog stengsimės išsiaiškinti, kokia yra jo valia, ir atitinkamai veiksime (Mato 7:21-23). Mūsų maldos turi derintis su tomis žiniomis.
Kad Dievas mūsų maldą išklausytų, turime melstis atsižvelgdami į jo valią, su tikėjimu, Jėzaus vardu
Juo daugiau sužinome apie Jehovą ir jo valią, juo labiau stiprėja mūsų tikėjimas. O jis irgi labai svarbus. Jėzus pasakė: „Visa, ko tikėdami melsite, — gausite“ (Mato 21:22). Tikėjimas nėra lengvatikybė. Tikėti reiškia tikru dalyku laikyti tai, ko nematome, bet kas yra pagrįsta svariais įrodymais (Hebrajams 11:1). Biblijoje apstu įrodymų, kad Jehova, kurio nematome, yra realus, patikimas ir noriai atsako į maldas tų, kurie juo tiki. Be to, mes visuomet galime prašyti sustiprinti tikėjimą, o Jehovai juk malonu duoti, ko mums reikia (Luko 17:5; Jokūbo 1:17).
Kad Jehova mūsų maldą išklausytų, svarbu žinoti dar kai ką. Jėzus pasakė: „Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jono 14:6). Taigi prie dangiškojo Tėvo Jehovos galime artintis tik per Jėzų. Todėl Jėzus mokė savo sekėjus melstis jo vardu (Jono 14:13; 15:16). Tai nereiškia, jog malda turime kreiptis į Jėzų. Melstis turime Jėzaus vardu, visuomet atmindami, jog tiktai Jėzaus dėka galime artintis prie tobulo ir švento dangiškojo Tėvo.
Sykį artimiausi Jėzaus sekėjai jo paklausė: „Viešpatie, išmokyk mus melstis“ (Luko 11:1). Mokiniams jau buvo žinomi dalykai, kuriuos ką tik aptarėme, tad jiems iš tikrųjų rūpėjo sužinoti, ko gali prašyti maldoje.