Skaitytojai klausia...

Kur yra Biblijoje minimas rojus?

▪ „Su manimi būsi rojuje“, — tokį pažadą Jėzus davė žmogui, prieš mirtį drąsiai išreiškusiam tikėjimą juo (Luko 23:43). Tačiau kur tas žmogus bus? Ar rojuje danguje, žemėje ar kokioje kitoje vietoje, kur žmonės laukia teismo?

Pirmieji mūsų tėvai gyveno rojuje. Štai Biblijoje rašoma: „Viešpats Dievas užveisė sodą Edene, rytuose, ir ten įkurdino žmogų, kurį buvo padaręs. [...] Viešpats Dievas paėmė žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad jį dirbtų ir juo rūpintųsi“ (Pradžios 2:8, 15). Šiuos žodžius verčiant į graikų kalbą, žodis „sodas“ buvo išverstas parádeisos, tai yra „rojus“.

Porai, susilaukusiai vaikų, paprastai reikia didesnio būsto. Tad ir mūsų protėviai, jų palikuonims žemėje gausėjant, būtų plėtę rojų už Edeno ribų. Dievas jiems prisakė: „Pripildykite žemę ir valdykite ją“ (Pradžios 1:28).

Vadinasi, mūsų Kūrėjas norėjo, kad žmonės gyventų rojuje žemėje ir turėtų vaikų. Tame puikiame sode jie būtų džiaugęsi nesibaigiančiu gyvenimu, negalvodami apie mirtį. Žemė turėjo tapti amžinais namais visiems žmonėms. Nenuostabu, kad mus taip žavi žemės gamta. Mes juk buvome sukurti gyventi gražioje planetoje.

Ar Dievo tikslas pasikeitė? Ne. Jehova Dievas mus patikina: „Žodis, išeinantis iš mano burnos, nesugrįš pas mane bergždžias, bet įvykdys tai, ko trokštu“ (Izaijo 55:11). Praėjus daugiau kaip 3000 metų nuo pirmojo žmogaus sukūrimo, Biblijoje pasakyta, kad Dievas „žemę paruošė ir padarė ne be reikalo, bet kad žmonės joje gyventų“ (Izaijo 45:18, Vl). Dievo valia nepasikeitė — ateityje žemėje bus rojus.

Įdomu, kad kai Biblijoje apibūdinamas rojus, vaizduojamas įprastas gyvenimas žemėje. Pranašas Izaijas, pavyzdžiui, rašė: „Jie statysis namus ir patys juose gyvens, veis vynuogynus ir patys valgys jų vaisių“ (Izaijo 65:21). Kur statomi namai, veisiami vynuogynai? Kur valgomi vaisiai? Aišku, čia, žemėje. Patarlių 2:21 tiesiai pasakyta: „Dorieji gyvens žemėje.“

Taigi Jėzus kalbėjo apie rojų žemėje. Jis, tiesa, žadėjo, jog kai kurie gyvens dangaus rojuje, bet tai skirta tik nedidelei grupei žmonių (Luko 12:32). Po mirties jie prikeliami gyventi dangaus rojuje ir drauge su Kristumi valdys žemės rojų (Apreiškimo 5:10; 14:1-3). Tie Kristaus bendravaldžiai rūpinsis, kad žemėje atkurtas rojus būtų tinkamai prižiūrimas ir tvarkomas pagal Dievo reikalavimus.

Jėzus puikiai žinojo, ką Dievas yra sumanęs padaryti žemėje. Juk jis gyveno kartu su Tėvu danguje, kai buvo įveistas Edeno sodas. Galimybę gyventi būsimame žemės rojuje turi kiekvienas, kas rodo tikėjimą (Jono 3:16). Kaip tik tokiam žmogui Jėzus ir žada: „Su manimi būsi rojuje“ (Luko 23:43).

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 25 puslapyje]

© FORGET Patrick/SAGAPHOTO.COM/Alamy