Ar žemė kada nors išnyks?

▪ Kai kurie žmonės tikėjo, kad 2011 metų spalio 21 dieną įvyks pasaulio pabaiga. Taip neatsitiko. Taigi JAV radijo komentatoriaus Haroldo Kampingo pranašystė pasirodė esanti melaginga. Jis pranašavo, kad gegužės 21-ąją ateis Teismo diena — per visą planetą nusiris siaubinga žemės drebėjimų banga, o po penkių mėnesių, spalio 21 dieną, žemė bus sunaikinta.

Iš tikrųjų žemė niekada neišnyks — to neleis jos Kūrėjas, Dievas. Jo Žodyje sakoma: „Tu įkūrei žemę tvirtai ant jos pamatų, ir ji ten stovės amžinai“ (Psalmyno 104:5).

Tačiau kai kas iš skaitančiųjų Bibliją galbūt pasakys, kad mūsų planeta bus sudeginta ugnimi. Jie remiasi žodžiais, užrašytais 2 Petro 3:7, 10: „Dabartiniai dangūs ir žemė pagal tą patį žodį laikomi ugniai, saugomi teismo ir bedievių žmonių pražūties dienai. [...] O Jehovos diena ateis kaip vagis, kai dangūs išnyks su švilpesiu, elementai nuo karščio suirs ir žemė bei jos darbai bus atskleisti.“ Ar šiuos apaštalo Petro žodžius reikia suprasti tiesiogiai?

Ne. Kodėl taip tvirtiname? Norint išsiaiškinti šių eilučių prasmę, būtina atsižvelgti į Petro laiško bei visos Biblijos kontekstą. Jeigu šią ištrauką suprastume paraidžiui, tai reikštų, kad dangūs — milijardų milijardai žvaigždžių ir kitų dangaus kūnų — paskęs liepsnose vien todėl, kad viename neaprėpiamos visatos taškelyje gyvena nedorų žmonių. Pagalvokite, pavyzdžiui, ar jūs naikintumėte daug kilometrų besidriekiančią smėlėtą pakrantę, jeigu jums tiesiog nepatiktų viena smiltelė. Tai būtų absurdiška! Taip ir Jehova nenaikins visos savo sukurtos visatos tik dėl to, kad viename mažame jos kampelyje kilo maištas.

Be to, tai prieštarautų Jėzaus Kristaus žodžiams: „Laimingi romieji — jie paveldės žemę“ (Mato 5:5; Psalmyno 37:29, Brb). Argi galėtų geras tėvas, pastatęs savo šeimai patogų namą, tiesiog imti jį ir sudeginti? (Psalmyno 115:16) Sunku įsivaizduoti! O Jehova juk yra ne tik Kūrėjas, bet ir mylintis Tėvas (Psalmyno 103:13; 1 Jono 4:8).

Žodį „žemė“ Petras pavartojo perkeltine prasme, turėdamas omenyje visuomenę, šiuo atveju — nedorą visuomenę. Taip pat atkreipkite dėmesį, jog būsimus įvykius jis lygina su Nojaus dienų tvanu (2 Petro 3:5, 6). Tuomet buvo sunaikinti tiktai blogi žmonės, o žemė ir teisusis Nojus su šeima nepražuvo. Vadinasi, apie „dangus“ Petras kalbėjo taip pat netiesiogine prasme. Šiuo žodžiu jis įvardijo žmonių valdžias. Neliks nepataisomų nedorėlių, neliks ir sugedusių valdžių — jas panaikins ir pakeis dangiškoji Dievo valdžia, arba Karalystė (Danieliaus 2:44).

Taigi ar mūsų planeta kada nors išnyks? Ne. Neliks tiktai simbolinės žemės, arba nedorų žmonių visuomenės. O Žemės planeta ir būsima dievobaimingų žmonių visuomenė gyvuos amžinai (Patarlių 2:21 [2:21, 22, Brb]).