1 klausimas. Kokia gyvenimo prasmė?

ANGLIJOJE užaugusi Rozlind labai troško žinių ir norėjo rūpintis kitais. Baigusi mokslus, ji dirbo prestižinį darbą, susijusį su pagalba benamiams, taip pat stengėsi padėti neįgaliesiems bei žmonėms, turintiems gebėjimo mokytis sutrikimų. Nors dirbo mėgstamą, gerai apmokamą darbą ir gyveno patogų gyvenimą, Rozlind prisipažįsta: „Aš vis klausiau savęs: dėl ko aš gyvenu? kokia gyvenimo prasmė?“

Kodėl toks klausimas kyla?

Žmonės, skirtingai nei gyvūnai, yra mąstančios būtybės. Mes gebame mokytis iš praeities įvykių, planuoti savo ateitį ir norime suvokti būties prasmę.

Ką mano kai kurie?

Daugelis įsitikinę, kad svarbiausia gyvenime — siekti turtų ir garbės, nes nuo to, jų manymu, priklauso laimė.

Kokia čia slypi potekstė?

Mes patys nusistatome prioritetus. Mūsų pačių siekiai yra svarbesni už Dievo valią.

Ko moko Biblija?

Karalius Saliamonas buvo susikrovęs didžiulius turtus, išbandęs įvairiausius malonumus, bet galiausiai priėjo išvadą, kad nė vienas tų dalykų neteikia ilgalaikio pasitenkinimo. Kas iš tikrųjų gyvenime turi prasmę, Saliamonas apibūdino šiais žodžiais: „Visa tai išklausius, paskutinis žodis būtų toks: bijok Dievo ir laikykis jo įsakymų, nes tai saisto visą žmoniją“ (Mokytojo 12:13). Kokie yra kai kurie iš Dievo įsakymų ir kaip galėtume jų laikytis?

Viena, ko Dievas nori, — kad mes džiaugtumės gyvenimu. Saliamonas rašė: „Tad nieko nėra geriau žmogui, kaip valgyti bei gerti ir rasti pasitenkinimo savo triūse. Net tai, kaip pastebėjau, ateina iš Dievo rankos“ (Mokytojo 2:24).

Dievas taip pat tikisi iš mūsų, kad mylėsime savo artimuosius ir jais rūpinsimės. Štai kokių paprastų, praktiškų patarimų jis duoda kiekvienam šeimos nariui.

„Taip ir vyrai — jie turi mylėti savo žmonas kaip savo kūnus“ (Efeziečiams 5:28).
„Žmona tegul didžiai gerbia vyrą“ (Efeziečiams 5:33).
„Vaikai, klausykite savo tėvų“ (Efeziečiams 6:1).

Taikydami šiuos Biblijos principus, tapsime laimingesni, patirsime daugiau džiaugsmo. Vis dėlto svarbiausia, ko galime gyvenime siekti, — tai nuolat semtis žinių apie mūsų Kūrėją ir puoselėti su juo artimą draugystę. Biblija mus ragina: „Artinkitės prie Dievo.“ Ir toliau pažada kai ką nuostabaus: „Ir jis artinsis prie jūsų“ (Jokūbo 4:8). Jeigu atsiliepsite į šį kvietimą, jūsų gyvenimas įgis tikrą prasmę.

Straipsnio pradžioje minėta Rozlind džiaugiasi radusi gyvenimo tikslą. Kokį ir kaip? Skaitykite jos istoriją šio žurnalo rubrikoje „Biblija keičia žmonių gyvenimą“.

Daugiau apie tai, kaip savo elgesiu galime džiuginti Dievą, rašoma knygos Ko iš tikrųjų moko Biblija? 12 skyriuje. Šią knygą galima atsisiųsti iš www.pr2711.com

Ką apie gyvenimo prasmę kalbėjo Jėzus?

Jėzus puikiai žinojo, dėl ko gyvena. Jis sakė: „Aš tam esu gimęs ir tam atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą“ (Jono 18:37). Visą savo gyvenimą Jėzus mokė žmones tiesos apie Dievą ir jo sumanymus.

Mūsų gyvenimas taip pat bus prasmingas, jei seksime Kristaus pavyzdžiu. Jėzus pats ragino mokytis iš jo (Mato 11:29). Pažiūrėkime, kokiais dviem būdais galime tai daryti.

Jėzus mokė, kad laimingi būsime tik jei suvoksime „turį dvasinių poreikių“ (Mato 5:3). Šiuos poreikius patenkiname semdamiesi žinių apie „vienintelį tikrąjį Dievą ir [jo] siųstąjį, Jėzų Kristų“ (Jono 17:3).

Jėzus savo sekėjams nurodė įgytomis žiniomis dalytis su kitais. Jis sakė: „Todėl eikite ir darykite mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo, Sūnaus ir šventosios dvasios vardu, mokydami juos laikytis viso, ką esu jums įsakęs“ (Mato 28:19, 20).

Tie, kurie paiso savo dvasinių poreikių ir deramai juos tenkina — skiria laiko Biblijos studijoms ir, ką sužino, pritaiko, — pastebi, kad gyvenimas pasikeičia į gera. O kai įgytomis žiniomis ima dalytis su kitais, pajunta, jog gyvena tikrai prasmingą gyvenimą.