Sargybos bokšto INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
Sargybos bokšto
INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
lietuvių
  • BIBLIJA
  • LEIDINIAI
  • SUEIGOS
  • w12 11/1 p. 8–9
  • 3 klausimas. Kodėl Dievas leidžia, kad kentėčiau?

Susijusios vaizdo medžiagos nėra.

Vaizdo siužeto įkelti nepavyko.

  • 3 klausimas. Kodėl Dievas leidžia, kad kentėčiau?
  • Sargybos bokštas skelbia Jehovos Karalystę 2012
  • Panašūs
  • Kas sakoma Biblijoje?
    Sargybos bokštas skelbia Jehovos karalystę 2017
  • Turinys
    Atsibuskite! 2020
  • Kančios
    Atsibuskite! 2015
  • Jeigu Kūrėjas rūpestingas, kodėl žmonės taip kenčia?
    Ar yra Kūrėjas? Ar jis rūpinasi tavimi?
Daugiau
Sargybos bokštas skelbia Jehovos Karalystę 2012
w12 11/1 p. 8–9

3 klausimas. Kodėl Dievas leidžia, kad kentėčiau?

IANO tėvas buvo girtuoklis. Ir nors šeima gyveno pasiturimai, Ianui trūko emocinės paramos, kurios jis taip troško sulaukti iš tėvo. „Niekad nejaučiau jam didelės meilės, labiausiai dėl to, kad gėrė ir skriaudė mamą“, — sako Ianas. Paaugęs jis ėmė abejoti Dievo buvimu. „Jeigu Dievas iš tikrųjų yra, kodėl leidžia, kad žmonės kentėtų“, — mąstė Ianas.

Kodėl toks klausimas kyla?

Net jei gyvenimas jums klostosi palyginti gerai, jūsų teisingumo jausmas tikriausiai neleidžia ramiai žiūrėti, kaip kenčia nekalti žmonės. O jeigu patiriate sunkumų kaip Ianas arba kas nors iš artimųjų suserga ar miršta, šis klausimas — kodėl tenka šitaip kentėti — jums tampa dar aktualesnis.

Ką mano kai kurie?

Vienų nuomone, Dievas leidžia mums kentėti, kad pasimokytume nuolankumo ir gailestingumo. Kiti įsitikinę, jog žmonės kenčia už praeitame gyvenime padarytas nuodėmes.

Kokia čia slypi potekstė?

Dievą sunku pamilti, nes jam nerūpi, kad žmonės kenčia. Dievas yra žiaurus.

Ko moko Biblija?

Biblijoje aiškiai parašyta, kad dėl žmonijos kančių Dievo kaltinti negalima. „Mėginamas niekas tenesako: ‘Esu Dievo mėginamas.’ Tuo, kas bloga, Dievo neįmanoma mėginti ir jis pats nė vieno tuo nemėgina“ (Jokūbo 1:13). Apskritai, manyti, kad žmonėms kančias sukelia Dievas, reiškia nepaisyti, ką Biblija atskleidžia apie Dievo asmenybę. Kaip tai suprasti?

Viena pagrindinių Dievo savybių yra meilė (1 Jono 4:8). Pabrėždama šią mintį Biblija Dievo jausmus palygina su žindančios motinos jausmais. „Ar gali moteris užmiršti savo mažylį, būti nešvelni savo įsčių sūnui? Net jeigu ji ir užmirštų, aš tavęs niekada neužmiršiu“ (Izaijo 49:15). Ar galite įsivaizduoti, kad rūpestinga motina sąmoningai kenktų savo vaikui? Priešingai, ji stengtųsi palengvinti jo kančias. Taip ir Dievas nesukelia žmonėms kančių (Pradžios 18:25).

Vis dėlto nekalti žmonės tebekenčia, tad jums galbūt norisi rasti atsakymą į klausimą: jeigu Dievas mus myli ir yra visagalis, kodėl nepašalina kančių priežasčių?

Dievas tam turi rimtą pagrindą. Pasvarstykime: dažnai kančias ir skausmą mums sukelia kiti žmonės. Daugelis tų, kurie elgiasi įžūliai ir despotiškai, nenori pasikeisti. Taigi kad pašalintų svarbią kančių priežastį, Dievas turės tokius nedorėlius sunaikinti.

Aiškindamas, kodėl Dievas to dar nepadarė, apaštalas Petras rašė: „Jehova nedelsia tesėti pažado, nors kai kurie tai laiko delsimu, bet yra jums kantrus, — jis nenori, kad kuris nors pražūtų, bet kad visi turėtų galimybę atgailauti“ (2 Petro 3:9). Dievo Jehovos kantrybė rodo, kokia didelė jo meilė ir gailestingumas.

Tačiau netrukus Jehova Dievas imsis veiksmų — atmokės „prispaudėjams priespauda“. Tie, kas sukelia nekaltiems žmonėms kančias, „bus nubausti amžina pražūtimi“ (2 Tesalonikiečiams 1:6-9).

Jau minėtas Ianas atsakymus į jį dominusius klausimus apie kančias surado. Tos žinios pakeitė jo požiūrį į gyvenimą. Jo pasakojimą rasite šio žurnalo rubrikoje „Biblija keičia žmonių gyvenimą“.

Daugiau apie tai, kodėl Dievas leidžia, kad kentėtume ir ką jis padarys, kad to nebūtų, skaitykite knygos Ko iš tikrųjų moko Biblija? 11 skyriuje. Galima atsisiųsti iš www.pr2711.com

Ką Jėzus kalbėjo apie kančias?

Dėl žmonijos kančių Jėzus jokiu būdu nekaltino Dievo. Jėzus darė štai ką.

Parodė, kad Dievas nekaltų žmonių nebaudžia kentėjimais. Jėzus gydė sergančius, luošus, aklus (Mato 15:30). Stebuklai, kuriuos jis darė, atskleidžia du svarbius faktus. Pirma, Jėzus Dievo jam suteiktą galią naudojo tam, kad palengvintų žmonėms kančias. Antra, žmones jis gydė ne abejingai, o „gailesčio apimtas“ (Mato 20:29-34). Jėzus tobulai atspindėjo savo Tėvo jausmus kenčiantiems žmonėms. Taigi Jėzaus žodžiai ir darbai rodo, jog Dievui skaudu matyti žmoniją prispaustą vargų ir Jis nori ją iš jų išvaduoti (Jono 14:7, 9).

Aiškiai pasakė, kas yra tikrasis žmonijos kančių kaltininkas — Šėtonas, Velnias. „Anas nuo pradžios buvo žmogžudys“, — paaiškino Jėzus (Jono 8:44). Be to, Jėzus jį pavadino „pasaulio valdovu“, „klaidinančiu visą gyvenamą žemę“ (Jono 12:31; Apreiškimo 12:9).

Suteikė mums viltį, jog ateis laikas, kai niekam nebereikės kentėti. Jėzus mokė savo sekėjus melstis taip: „Tėve mūsų, kuris esi danguje [...]. Teateina tavo karalystė. Tebūna tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 6:9, 10). Kai Dievo Karalystė valdys visą žemę, kančių nebebus, kaip kad jų nėra danguje.

Apaštalui Jonui duotame apreiškime Jėzus apibūdino, koks bus gyvenimas žemėje valdant Dievo Karalystei. Tuomet Dievas „nušluostys kiekvieną ašarą [žmonėms] nuo akių ir nebebus mirties, nebebus nei sielvarto, nei aimanos, nei skausmo. Kas buvo anksčiau, tas praėjo“ (Apreiškimo 1:1; 21:3, 4).

    Leidiniai lietuvių kalba (1974–2025)
    Atsijungti
    Prisijungti
    • lietuvių
    • Bendrinti
    • Parinktys
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Naudojimosi svetaine sąlygos
    • Privatumo politika
    • Privatumo nustatymai
    • JW.ORG
    • Prisijungti
    Bendrinti