Kaip ištverti artimojo netektį

Bebė su tėvu buvo labai artimi. Minėtus žodžius jai pašnibždėjo geranoriška šeimos draugė, tačiau Bebę jie labiau įskaudino nei paguodė. Jos galvoje sukosi mintis: „Kas gali būti gero, kad jis mirė?“ Po daugelio metų, kai šį įvykį Bebė aprašė savo knygoje, buvo akivaizdu, kad dėl tėvo mirties ji tebesielvartauja.

Kaip liudija Bebės patirtis, netekties skausmas gali kamuoti ilgą laiką, ypač mirus labai artimam žmogui. Ne be reikalo Biblijoje mirtis vadinama „paskutiniu priešu“ (1 Korintiečiams 15:26). Ji įsilaužia į mūsų gyvenimą kaip koks plėšikas – dažniausiai, kai esame visiškai tam nepasiruošę, – ir pagrobia tuos, kas mums brangūs. Niekas nuo to neapsaugotas. Tad nenuostabu, kad susidūrę su mirtimi ir ją lydinčiu sielvartu jaučiamės tokie bejėgiai.

Gal kada pagalvojote: „Per kiek laiko atlėgsta netekties skausmas? Kaip ištverti sielvartą? Kaip galėčiau paguosti tuos, kas gedi? Ar yra viltis vėl išvysti mirusius artimuosius?“