Ar žinote?
Sinagoga pirmame amžiuje. Iliustracijoje pavaizduota, kaip galėjo atrodyti sinagoga pirmame amžiuje. Šis kompiuterinis vaizdas parengtas pagal vienos to laikmečio sinagogos liekanas, atkastas Gamloje (Gamaloje), apie 10 kilometrų į šiaurryčius nuo Galilėjos ežero.
Kaip atsirado sinagogos?
GRAIKIŠKAS žodis „sinagoga“ paraidžiui reiškia „sambūris“, „susirinkimas“. Nuo senovės judėjai sinagogose renkasi mokytis tikėjimo tiesų ir garbinti Dievo. Biblijos hebrajiškojoje dalyje sinagogos tiesiogiai neminimos. O štai graikiškojoje paminėtos ne sykį, todėl akivaizdu, kad pirmame mūsų eros amžiuje tokios susirinkimų vietos jau buvo paplitusios.
Daugelio žinovų nuomone, sinagogos radosi tuo laikotarpiu, kai žydai buvo ištremti į Babiloniją. Veikale Encyclopedia Judaica sakoma: „Netekę Šventyklos, atsidūrę svetimoje šalyje ir trokšdami paguodos nelaimėje, tremtiniai kartais susirinkdavo draugėn, tikriausiai per šabą, ir skaitydavo Raštus.“ Atrodo, kad po tremties žydai ir toliau rinkdavosi melstis ir skaityti Šventųjų Raštų. Kur tik apsigyvendavo, jie įkurdavo sinagogas.
Taigi pirmame amžiuje sinagogos jau buvo tapusios judėjų religinio ir visuomeninio gyvenimo centrais Viduržemio jūros regione, Viduriniuose Rytuose ir pačiame Izraelyje – visur, kur buvo išsibarsčiusios jų bendruomenės. Profesorius Li Levinas iš Jeruzalės hebrajų universiteto sako: „[Sinagogoje] buvo mokomasi, valgomi šventieji valgiai, vyko teismai, buvo saugomos bendruomenės suaukotos lėšos, rengiami politiniai ir visuomeniniai sambūriai.“ Bet, pasak profesoriaus, „svarbiausia, dėl ko žmonės ten rinkdavosi, buvo pamaldos“. Tad nenuostabu, kad sinagogose dažnai lankydavosi ir Jėzus. Tenai jis mokydavo ir Raštų žodžiais drąsindavo susirinkusiuosius (Mk 1:21; 6:2; Lk 4:16). Vėliau, jau po krikščionių bendruomenės įkūrimo, sinagogose neretai liudydavo ir apaštalas Paulius. Atvykęs į kokį miestą jis visų pirma eidavo kalbėti į sinagogą, nes žinojo, kad ten ras žmonių, kurie turi dvasinių poreikių (Apd 17:1, 2; 18:4).