Ar tu turi pionieriaus dvasią?
1 Kas yra „pionieriaus dvasia“? Ją galima apibūdinti taip: teigiamas požiūris į pavedimą skelbti ir ruošti mokinius, nuoširdi meilė ir rūpinimasis žmonėmis, noras aukotis, džiaugsmas sekant Mokytojo pėdomis, pasitenkinimas dvasiniais, o ne materialiniais dalykais.
2 Jehovos tauta apskritai, be abejonės, rodo tokią dvasią. Net ir aršiai persekiojami ar kitaip spaudžiami, liudytojai su džiaugsmu skelbia gerąją naujieną apie Dievo Karalystę.
3 Tačiau, pabaigos laikui artėjant prie galo, kasdieniai rūpesčiai ir sunkumai gali paveikti mus taip, kad uolumas ir entuziazmas dėl dvasinių dalykų susilpnės. Kiekvienam vertėtų pamąstyti: „Ar aš turiu pionieriaus dvasią? O gal leidžiu šiai santvarkai ją gesinti? Ar esu uolus dėl tiesos ir stengiuosi pasakoti kitiems apie Dievo Karalystę? Ar palaikau pionieriaus dvasią bendruomenėje ir skatinu kitus aktyviau vykdyti Dievo valią? Kaip galėčiau atsikratyti neigiamo ar pasyvaus požiūrio?“
4 Kaip ugdytis pionieriaus dvasią. Pionieriaus dvasia — tai, iš esmės, širdies nuostata, ir tokią dvasią turime ugdytis. Kadangi tai, ką skaitome ir ko klausomės, eina į širdį, ugdytis pionieriaus dvasią labai padeda asmeninės Biblijos studijos. Paulius ragino Timotiejų: „Rūpinkis šitais dalykais, [...] kad visi matytų tavo pažangą. [...] Ištverk šiuose darbuose! Taip veikdamas, išganysi ir save, ir savo klausytojus“ (1 Tim 4:15, 16). Todėl būtina mąstyti apie dvasinius dalykus, kad jie įsitvirtintų širdyje, mūsų motyvų buveinėje. Taip išsiugdysime troškimą vykdyti Dievo valią. Dėkingumas už dvasines dovanas didės, ir mes ieškosime galimybių išplėsti savo tarnybą.
5 Tai, apie ką kalbame, gali mūsų bendratikius žlugdyti arba ugdyti (Ef 4:29). Pasakodami atsitikimus iš skelbimo tarnybos ir dalydamiesi įdomiomis mintimis, kurių išgirdome per sueigas arba sužinojome studijuodami asmeniškai, įkvepiame bei padrąsiname bendratikius. O kai pasitaiko proga pakalbėti su žmonėmis užsiimant kasdieniais reikalais, ar stengiamės paliudyti neoficialiai? Jeigu taip, tai galima sakyti, jog sekame mūsų Pavyzdžio, Jėzaus, pėdomis (Jn 4:7-10).
6 Ugdytis pionieriaus dvasią padeda meilė artimui (Mt 22:39). Gyvendamas žemėje, tokią meilę rodė Jėzus. Jis gailėjosi žmonių ir norėjo kiek galėdamas jiems padėti, nors tai iš jo pareikalavo didelės aukos (Mt 9:36; Rom 5:6). Jeigu laikomės Kristaus požiūrio, gailėsimės žmonių ir stengsimės visomis jėgomis padėti jiems dvasiškai, net jei kai kurie ir nesiklauso. (Palygink Mato 23:37.)
7 Teigiamas poveikis. Jeigu savo gyvenime rodome pionieriaus dvasią, esame labai palaiminti. Daugiau darbuodamiesi lauko tarnyboje, tampame geresniais mokytojais ir patiriame daug džiaugsmo. Kai bendruomenėje klesti pionieriaus dvasia, stiprėja jos narių tarpusavio meilė bei dvasingumas. Apie tai, kokią gerą įtaką pionierių tarnyba padarė bendruomenei, vienas vyresnysis pasakė: „Kokia didelė permaina! Bendruomenės tempas tapo visiškai kitoks. Kiekvienas stengiasi vis daugiau darbuotis Jehovos tarnyboje. (Žiūrėk 1985 m. rugsėjo 15 d. Sargybos bokštą, p. 26, pstr. 1, anglų k.)
8 Artėjant 2009 tarnybiniams metams, pasiryžk savo bendruomenėje puoselėti pionieriaus dvasią. Ieškok būdų išplėsti tarnybą. Atsižvelgdamas į galimybes, planuok tarnauti pagalbiniu pionieriumi arba galbūt siek reguliariojo pionieriaus tarnybos. Taigi ar esame pionieriai, ar skelbėjai, visi galime turėti pionieriaus dvasią.