Ar Jehovos įspėjimai pakelia mus dvasiškai?

¹ Psalmininkas šlovino Jehovą sakydamas: „Tavo įspėjimai man yra mąstymas“ (Ps 119:99, NTP). Hebrajiškas žodis „įspėjimai“ išreiškia mintį, kad Jehova primena mums, kas išdėstyta jo įstatymuose, nuostatuose, nurodymuose, įsakymuose ir įstatuose. Jeigu mes atsiliepsime, jie pakels mus dvasiškai ir padarys mus laimingus (Ps 119:2, NTP).

² Kaip Jehovos tauta, mes reguliariai gauname perspėjimus ir patarimus. Daug jų mes buvome girdėję anksčiau. Nors mes vertiname tokį padrąsinimą, mes esame linkę pamiršti (Jok 1:25). Jehova kantriai duoda meilingus įspėjimus. Apaštalas Petras užrašė kai kuriuos iš šių įspėjimų ‛žadinti mūsų tyras mintis, kad atsimintume Viešpaties įsakymą’ (2 Pt 3:1, 2).

³ Daug kartų mums yra priminta apie asmeniško studijavimo ir sueigų lankymo svarbą. Tai daroma dėl to, kad ši veikla tokia svarbi mūsų dvasinei gerovei (1 Tim 4:15; Žyd 10:24, 25).

⁴ Didžiausias sunkumas kai kuriems yra vykdyti krikščionišką pavedimą skelbti. Tam reikia pastangų, nusistatymo ir atkaklumo. Nors tai daug reikalauja iš mūsų, mes galime ‛stovėti’, kai esame ‛apsiavę kojas ryžtu skleisti Evangeliją’ (Ef 6:14, 15).

⁵ Mūsų tarnybą turi skatinti ne tik Jehovos reikalavimų suvokimas protu. Apaštalas Paulius primena mums, kad motyvai ‛išpažinti lūpomis dėl išgelbėjimo’ išeina iš širdies (Rom 10:10). Jei mūsų tikėjimas tvirtas ir jeigu mūsų širdis palankiai priima Jehovos įspėjimus, mes būsime paskatinti išsakyti tai, teikdami šlovę jo vardui (Ps 119:36, NTP; Mt 12:34).

⁶ Kai uoliai darome gerus darbus, mes teisėtai tikimės, kad tai suteiks mums džiaugsmo (Ekl 2:10). Paulius pripažino, kad džiaugsmas yra Jehovos dvasios vaisius, ir mes turime stengtis gausiai parodyti jį (Gal 5:22). Petras pridūrė, kad „visas stropumas“ bus atlygintas vaisinga tarnyba, kuri teikia džiaugsmą (2 Pt 1:5-8).

⁷ Kai mes susiduriame su sunkumu, turime prisiminti, kaip tvirtai laikėsi apaštalai pareikšdami: „Mes negalime tylėti apie tai, ką esame matę ir girdėję“ (Apd 4:20). Mes esame sustiprinami tęsti tai, kai prisimename, jog ‛taip veikdami išganysime ir save, ir savo klausytojus’ (1 Tim 4:16).

⁸ Mes nesinerviname arba nejaučiame apmaudo dėl to, kad esame nuolat įspėjami. Veikiau mes labai vertiname nuostabią tų įspėjimų reikšmę (Ps 119:129, NTP). Šiais kritiškais laikais mes esame dėkingi, jog Jehova toliau duoda mums įspėjimus, kad pakeltų mus dvasiškai ir paskatintų mus būti uolius geriems darbams! (2 Pt 1:12, 13).