Leiskime nuolat šviesti savo šviesai
1 Kas yra šviesa? Žodynas apibūdina ją kaip „tai, kas leidžia matyti“. Bet iš tiesų, nepaisant pažangos technologijoje, žmogus dar nevisiškai žino atsakymą į Jehovos iškeltą klausimą, užrašytą Jobo 38:24. Ar mes galime gyventi be šviesos? Be šviesos mes negalėtume egzistuoti. Šviesa yra labai svarbi fiziniam regėjimui, o Biblija mums sako, kad dvasine prasme „Dievas yra šviesa“ (1 Jn 1:5). Mes esame visiškai priklausomi nuo To, kuris ‛šviečia mums’ (Ps 118:27, ŠvR).
2 Tai svarbu fizine prasme, bet dar daugiau dvasiniu atžvilgiu. Neteisinga religija suklaidino daugybę žmonių palikdama juos dvasinėje tamsoje, ir jie ‛eina lyg aklieji sienas graibydami’ (Iz 59:9, 10, ŠvR). Skatinamas savo neprilygstamos meilės ir užuojautos, Jehova ‛siunčia savo šviesą ir savo tiesą’ (Ps 43:3, NTP). Tiesiog milijonai dėkingų žmonių atsiliepė išeidami „iš tamsybių į [jo] nuostabią šviesą“ (1 Pt 2:9).
3 Jėzus Kristus atlieka svarbiausią vaidmenį nešant tą šviesą į pasaulį. Jis pasakė: „Aš atėjau į pasaulį kaip šviesa, kad visi, kurie mane tiki, neliktų patamsyje“ (Jn 12:46). Visą savo laiką, energiją ir sugebėjimus jis skyrė tam, kad apšviestų kitus tiesa. Jis keliavo po visą savo tėvynę skelbdamas bei mokydamas faktiškai kiekviename mieste ir kaime. Visur jis kentė nuolatinį persekiojimą, bet išliko tvirtas atlikdamas pavedimą skleisti tiesos šviesą.
4 Jėzus sutelkė dėmesį rinkti, mokyti ir organizuoti mokinius turėdamas galvoje ypatingą tikslą. Mato 5:14-16 mes skaitome jo nurodymus jiems: „Jūs pasaulio šviesa. ... Tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje.“ Kaip ir Jėzus, jie turėjo būti „žiburiai pasaulyje“, visur skleidžiantys tiesos šviesą (Fil 2:15). Jie su džiaugsmu ėmėsi tos atsakomybės, laikydami ją svarbiausiu savo gyvenimo tikslu. Praėjus trumpam laikui, Paulius galėjo pasakyti, kad geroji naujiena „paskelbta visai tvarinijai po dangumi“ (Kol 1:23). Visas krikščionių susirinkimas vieningai vykdė tą didžiulį darbą.
5 Šiandien mes turime būti dėkingi, kad esame tarp tų, kurie ‛nusimetė tamsos darbus’ (Rom 13:12, 13). Mes galime parodyti savo dėkingumą sekdami Jėzaus ir ištikimų krikščionių praeityje duotu pavyzdžiu. Būtinumas kitiems išgirsti tiesą dabar yra didesnis ir reikalingesnis negu kada nors anksčiau žmonijos istorijoje. Jokia kita veikla negali prilygti tam darbui dėl jo skubumo ir ilgalaikės naudos.
6 Kaip mes galime šviesti kaip žiburiai? Pagrindinis būdas leisti šviesti mūsų šviesai yra Karalystės skelbimo darbas. Kiekvienas susirinkimas reguliariai, organizuotai imasi priemonių skelbti jam paskirtoje teritorijoje. Dabar gaunama milžiniški kiekiai įvairios literatūros daugeliu kalbų. Plataus masto mokymas teikiamas per sueigas, ir pagalbą mokyti kitus asmeniškai pasiūlo tie, kurie yra patyrę. Galimybės dalyvauti prieinamos vyrams, moterims, pagyvenusiems žmonėms ir net vaikams. Kiekvienas susirinkimo narys yra kviečiamas dalyvauti pagal savo sugebėjimus ir aplinkybes. Visos susirinkimo funkcijos yra sutelktos į skelbimą, siekiant padėti kiekvienam nariui tam tikru atžvilgiu dalyvauti. Nuolatinis artimas bendravimas su susirinkimu yra geriausias būdas užtikrinti, kad mūsų šviesa šviestų.
7 Mes galime šviesti ir ne žodinio liudijimo būdu. Mes galime patraukti kitų dėmesį tiesiog savo elgesiu. Kaip tik tai Petras turėjo omenyje ragindamas: „Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna pavyzdingas, kad... pažinę jūsų gerus darbus, imtų šlovinti Dievą“ (1 Pt 2:12). Daugelis sprendžia apie darbą ar organizaciją iš elgesio tų, kurie su ja susiję. Kai pašaliniai mato žmones, kurie yra morališkai tyri, sąžiningi, taikūs ir ištikimi įstatymui, jie laiko tokius žmones skirtingais ir daro išvadą, kad jie gyvena pagal daug aukštesnes normas negu dauguma. Taigi sutuoktinis leidžia šviesti savo šviesai, kai jis gerbia ir myli savo žmoną; o žmona tai daro gerbdama savo vyro vadovavimą. Vaikai išsiskiria iš kitų, kai jie paklūsta savo tėvams ir vengia seksualinio amoralumo bei narkotikų vartojimo. Tarnautojas, kuris sąžiningas savo darbe, doras ir paslaugus kitiems, yra labai vertinamas. Parodydami šias krikščioniškas savybes, mes leidžiame šviesti savo šviesai ir patariame kitiems gyventi taip kaip mes.
8 Skelbti reiškia kalbėti kitiems apie tai, ko mes išmokome iš Dievo Žodžio. Tai daroma kalbant viešai nuo pakylos ar prie durų, bet jokiu būdu neapsiribojama šiais atvejais. Savo kasdieninėje veikloje mes susiduriame su daugybe žmonių. Kiek kartų per dieną tu kalbi su savo artimiausiais kaimynais? Ar dažnai kas nors pasibeldžia į tavo duris? Ar daug skirtingų žmonių tu sutinki, kai eini apsipirkti, važiuoji autobusu arba dirbi pasaulietiškame darbe? Jeigu esi jaunuolis, lankantis mokyklą, ar gali suskaičiuoti asmenis, su kuriais kalbi kiekvieną dieną? Galimybės kalbėti kitiems iš esmės neribotos. Viskas, ką tau reikia daryti, — tai turėti galvoje keletą Rašto minčių, turėti po ranka Bibliją ir kelis traktatus bei imtis iniciatyvos kalbėti, kai pasitaiko proga.
9 Nors neformaliai liudyti yra gana paprasta, kai kurie nėra linkę pabandyti tai daryti. Galbūt būdami santūrūs, jie tvirtina, jog per daug drovisi arba jaudinasi, kai reikia kreiptis į nepažįstamus žmones. Jie galbūt jaučia baimę dėl to, kad atkreips dėmesį į save arba išgirs šiurkštų atsakymą. Tie, kurie turi patirties neformaliai liudydami, gali tau pasakyti, kad retai būna kokia nors priežastis nerimauti. Kiti žmonės paprastai yra tokie pat kaip mes; jie turi tuos pačius poreikius, jaučia susirūpinimą dėl tų pačių dalykų ir trokšta to paties sau bei savo šeimoms. Dauguma mielai atsako į malonią šypseną ar draugišką pasisveikinimą. Kad pradėtum kalbėti, tau galbūt reikia „sukaupti drąsą“ (1 Tes 2:2, NW). O kartą pradėjęs, tu gali būti nustebintas ir nudžiugintas rezultatais.
10 Mes esame palaiminami, kai leidžiame šviesti savo šviesai. Štai keletas džiugių neformalaus liudijimo patirties atvejų. Viena 55 metų moteris bandė pereiti gatvę. Ją būtų partrenkusi mašina, bet viena sesuo sugriebė ją už rankos ir patraukė į saugią vietą sakydama: „Atsargiai. Mes gyvename pavojingais laikais!“ Tada ji paaiškino, kodėl laikai yra tokie pavojingi. Moteris paklausė: „Ar jūs esate viena iš Jehovos Liudytojų?“ Anksčiau gavusi iš savo sesers vieną mūsų knygą, moteris norėjo susipažinti su kuo nors iš Jehovos Liudytojų ir šis susitikimas įgalino tai padaryti.
11 Viena sesuo pradėjo pokalbį su moterimi laukdama prie gydytojo kabineto. Moteris atidžiai klausėsi, o po to pasakė: „Kurį laiką aš vis susiduriu su Jehovos Liudytojais; bet jeigu kada nors ateityje aš iš tikrųjų tapsiu Jehovos Liudytoja, tai bus dėl to, ką būtent jūs papasakojote man. Klausytis jūsų — tai tarsi išvysti šviesą tamsioje vietoje.“
12 Padaryti kažką gera gali būti viena iš priemonių padėti kitiems pažinti tiesą. Eidamos namo iš lauko tarnybos, dvi seserys pastebėjo pagyvenusią moterį, kuri atrodė serganti, kai lipo iš autobuso. Jos sustojo ir paklausė moters, ar jai nereikia pagalbos. Ji buvo taip nustebinta, kad dvi visiškai nepažįstamos moterys parodė jai dėmesį, jog atkakliai norėjo žinoti, kas įkvėpė jas tokiam maloniam poelgiui. Taip atsirado proga liudyti. Moteris mielai davė savo adresą ir nuoširdžiai pakvietė jas apsilankyti. Buvo pradėtos studijos. Netrukus moteris ėmė lankyti sueigas ir dabar dalijasi tiesa su kitais.
13 Viena pagyvenusi sesuo naudojasi proga liudyti anksti rytą vietiniame pliaže. Ji susitinka kambarines, vaikų aukles, banko tarnautojus ir kitus, einančius rytais pasivaikščioti pliažo takais. Ji veda Biblijos studijas sėdėdama ant suolelio. Keletas žmonių sužinojo iš jos tiesą ir dabar yra Jehovos Liudytojai.
14 Viena sesuo savo pasaulietiškame darbe išgirdo bendradarbę kalbančią apie politinę partiją, kuri, jos įsitikinimu, galėtų išspręsti pasaulio problemas. Sesuo įsiterpė į pokalbį ir papasakojo apie pažadus, ką padarys Dievo Karalystė. Šis pokalbis darbe vedė prie reguliarių Biblijos studijų namuose ir galiausiai moteris ir jos vyras tapo Liudytojais.
15 Niekada nepamiršk, kad esi Liudytojas! Kai Jėzus apibūdino savo mokinius kaip „pasaulio šviesą“, jis turėjo omenyje, kad jie turės padėti kitiems pasinaudoti dvasiniu Dievo Žodžio švietimu. Jei mes pritaikysime Jėzaus patarimą, kaip mes žiūrėsime į savo tarnybą?
16 Ieškodami darbo, kai kurie žmonės pasirenka tarnybą ne visai dienai. Jie nustato ribą, kiek laiko ir pastangų skirs tam darbui, kadangi jie nori skirti daugiausia laiko veiklai, kuri juos labiau patenkina. Ar mūsų požiūris į savo krikščionišką tarnybą panašus? Nors mes galbūt jaučiamės įpareigoti ir net norime skirti tam tikrą laiką tarnybai, ar mes turime labiausiai rūpintis kažkuo kitu?
17 Suprasdami, kad nėra tokio dalyko, kaip nevisalaikis krikščionis, mes pasiaukojome ‛išsižadėdami savęs’ ir sutikdami „nuolat“ sekti Jėzumi (Mt 16:24, NW). Mūsų troškimas yra toliau „iš širdies“ naudotis kiekviena proga leisti šviesti savo šviesai, kad pasiektume žmones visur, kur jie bebūtų (Kol 3:23, 24). Mes turime priešintis pasaulio požiūriui, išlaikyti pirmykštį uolumą ir užtikrinti, kad mūsų šviesa toliau ryškiai šviestų. Kai kurie galbūt leido savo uolumui atvėsti ir jų šviesa pasidarė blanki, vos įžiūrima iš arti. Tokiam asmeniui galbūt reikia pagalbos, kad jis atgautų prarastą uolumą tarnauti.
18 Kai kurie galbūt linkę susilaikyti nekalbėję, kadangi mūsų žinia daugelio nemėgstama. Paulius pasakė, kad žinia apie Kristų buvo ‛kvailystė tiems, kurie eina į pražūtį’ (1 Kor 1:18). Tačiau nepaisydamas to, ką sakė kiti, jis įtaigiai pareiškė: „Aš nesigėdiju Evangelijos“ (Rom 1:16). Asmuo, kuris gėdijasi, jaučiasi žemas arba nevertas. Kaip mes galėtume gėdytis kalbėti apie Aukščiausią visatos Suvereną ir nuostabias priemones, kurias jis suteikė mūsų amžinai laimei? Neįsivaizduojama, kad mes galėtume jaustis žemi ar neverti kalbėdami apie šias tiesas kitiems. Priešingai, mes turime jaustis paskatinti daryti viską, kas įmanoma, kad parodytume savo įsitikinimą, jog ‛neturime ko gėdytis’ (2 Tim 2:15).
19 Tiesos šviesa, kuri dabar šviečia visos žemės šalyse, maloniai siūlo amžinojo gyvenimo viltį naujojo pasaulio rojuje. Parodykime, kad mes priėmėme į širdį priminimą leisti šviesti savo šviesai nuolat! Jeigu tai darysime, turėsime pagrindą džiaugtis, lygiai kaip mokiniai, kurie kiekvieną dieną ‛nesiliovė mokyti ir skelbti gerąją naujieną apie Jėzų — Mesiją’ (Apd 5:42).