„Mes negalime tylėti“
1 Jėzus Kristus atidžiai prižiūri skelbimo darbą (Mt 28:20; Mk 13:10). Nors dabar beveik šeši milijonai aktyvių skelbėjų liudija 234 šalyse, neturime manyti, jog mūsų liudijimas baigtas. Kol Dievas dar nepaskelbė, kad darbas padarytas, „mes negalime tylėti“ apie tai, ką esame sužinoję (Apd 4:20).
2 Pasikliauk Dievo dvasia. Norėdamas įbauginti, Šėtonas daro mums didelį spaudimą (Apr 12:17). Mūsų netobulas kūnas irgi sukelia mums daug problemų. Tokie dalykai gali atitraukti mūsų dėmesį nuo visų svarbiausio skelbimo darbo. Tačiau jei pasitikime Jehova, jo dvasia padės mums įveikti bet kokią kliūtį.
3 Kai pirmojo amžiaus krikščionių susirinkimas patyrė smarkų persekiojimą, broliai meldė Dievą pagalbos, kad nenustotų drąsiai skelbti jo žodį. Jehova atsakė į jų maldą įkvėpdamas jiems savo dvasios bei uolumo ir ryžto skleisti tiesą. Dėl to jie nesiliovė drąsiai skelbti gerąją naujieną (Apd 4:29, 31; 5:42).
4 Nebijok dvasią prislegiančios kalbos. Visuomenės nuomonė arba šmeižikiška propaganda gali įbauginti mus. Tačiau prisimink drąsų Petro ir kitų apaštalų pareiškimą sinedrionui, užrašytą Apaštalų darbų 5:29-32. Pasak Įstatymo mokytojo Gamalielio, Dievo darbo neįmanoma sustabdyti. Jį atliekame ne savo jėgomis. Šį didžiulį darbą remia Dievas, ir tik jis gali jį užbaigti! (Zch 4:6)
5 Tad kasdien prašykime Jehovos dvasios uoliai skelbti gerąją naujieną. Galime, kaip ir Jeremijas, sakyti, kad Karalystės žinia yra tarsi ugnis, liepsnojanti mūsų kauluose (Jer 20:9). Mes negalime tylėti!