Kaip Jehovos liudytojai aiškina Bibliją?

Pagrindinis veiksnys tas, kad liudytojai iš tikrųjų tiki, jog Biblija yra Dievo Žodis ir viskas joje skirta mums pamokyti (2 Tim 3:16, 17; Rom 15:4; 1 Kor 10:11). Todėl filosofiniais argumentais jie nemenkina aiškiai išdėstytų Biblijos tiesų ir nepateisina nedorų žmonių gyvensenos.

Kai Biblijos mintys išreikštos simboline kalba, liudytojai neaiškina jos patys, bet remiasi pačia Biblija (1 Kor 2:13). Simbolinių sąvokų reikšmė paprastai atskleidžiama kitose Biblijos vietose. (Pavyzdžiui, Apreiškimo 21:1; „jūros“ reikšmė paaiškėja iš Izaijo 57:20. Kad atpažintum „Avinėlį“, minimą Apreiškimo 14:1, žiūrėk Jono 1:29 ir 1 Petro 1:19.)

Kalbėdami apie pranašysčių išsipildymą, Jehovos liudytojai pritaiko Jėzaus žodžius, kad reikia stebėti įvykius, atitinkančius tai, kas buvo išpranašauta (Lk 21:29-31; palygink 2 Petro 1:16-19). Jie sąžiningai nurodo tuos įvykius ir atkreipia dėmesį, kas Biblijoje sakoma apie jų reikšmę.

Jėzus pasakė, kad žemėje jis turės „ištikimą ir protingą vergą“ (pateptųjų sekėjų klasę), per kurį tieks dvasinį maistą tikėjimo šeimynai (Mt 24:45-47, Jr). Liudytojai pripažįsta tą priemonę. Spręsdami sunkius klausimus jie, kaip ir pirmojo amžiaus krikščionys, kreipiasi į „vergo“ klasės vadovaujančiąją tarybą, kuri remiasi ne žmonių išmintimi, bet Dievo Žodžio pažinimu ir jo elgesiu su savo tarnais, leidžiasi vadovaujama Dievo dvasios ir nuolat jos meldžia (Apd 15:1-29; 16:4, 5).