Delsti negalima!
1 Jėzus žinojo, kad turi nedaug laiko įvykdyti savo Tėvo valią žemėje. (Jn 9:4) Todėl jis darbavosi nė kiek neatidėliodamas ir to paties mokė savo sekėjus. (Lk 4:42-44; 8:1; 10:2-4) Materialinė ištaiga jam buvo antraeilis dalykas. (Mt 8:20) Taip jis pajėgė baigti Jehovos paskirtą darbą. (Jn 17:4)
2 Laiko maža. Laiko, per kurį reikia paskelbti gerąją naujieną „visame pasaulyje“, irgi nedaug. (Mt 24:14) Biblijos pranašystės rodo, kad gyvename pačiomis paskučiausiomis dienomis. Netrukus „tiems, kurie nepažįsta Dievo ir nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Evangelijai, ... teks kentėti amžiną pragaištį“. (2 Tes 1:6-9) Bausmė ištiks visiškai netikėtai. (Lk 21:34, 35; 1 Tes 5:2, 3) Žmonėms būtina susivokti, kokioje pavojingoje padėtyje yra atsidūrę. Mūsų atsakomybė — padėti jiems ieškoti Jehovos malonės, kol dar yra laiko. (Sof 2:2, 3)
3 Darykime, ką galime. Žinodami, kad likęs „laikas trumpas“, Dievo tarnai pirmiausia rūpinasi skelbimo darbu. (1 Kor 7:29-31; Mt 6:33) Kai kurie atsisakė finansinių šansų ir kitų asmeninių interesų, kad galėtų daugiau dalyvauti tarnyboje. (Mk 10:29, 30) Kiti ‘vis uoliau dirba Viešpaties darbą’ net kęsdami nesiliaujančius išmėginimus. (1 Kor 15:58) Daugelis nedvejodami viešai skelbia gerąją naujieną jau ne vieną dešimtmetį. (Hbr 10:23) Jehova itin brangina tokį pasiaukojimą Karalystės labui. (Hbr 6:10)
4 Jei mums gyvenime svarbiausia Jehovos garbinimas, o tai reiškia ir skelbimo veiklą, lengviau turėti omenyje, jog Jehovos diena čia pat. Taip apsisaugome nuo Šėtono pasaulio vilionių ir sustipriname savo ryžtą visada elgtis šventai. (2 Pt 3:11-14) Iš tiesų, jeigu vykdome savo pareigą be atidėliojimų, išgelbėsime ne tik savo, bet ir kitų žmonių gyvybes. (1 Tim 4:16)