Tu gali pagerinti savo atmintį

„Aš turiu labai blogą atmintį.“ Ar esi kada nors taip sakęs? Jeigu taip, neprarask vilties. Pritaikydamas kelis paprastus patarimus ir dėdamas truputį pastangų, gali pasiekti stebinančių rezultatų. Nesumenkink savo smegenų galimybių. Jų sugebėjimai yra nuostabūs.

KAIP smegenys atlieka savo stebinančius veiksmus? Paskutiniais metais smegenys buvo tyrinėjamos taip atidžiai, kaip niekada anksčiau. Tačiau nors supratimas didėja, mes dar labai mažai žinome apie tai, kaip iš tikrųjų smegenys atlieka savo funkcijas.

Kaip mes įsimename ir prisimename informaciją, nežinoma, tačiau tyrinėtojai stengiasi atskleisti šią paslaptį. Apytikriai apskaičiuota, kad įsiminimo ir prisiminimo procesuose dalyvauja nuo 10 milijardų iki 100 milijardų smegenų nervinių ląstelių — neuronų. Tačiau yra bent dešimt tūkstančių kartų daugiau jungčių tarp neuronų. Pagal vieną prielaidą, kai tos jungtys, arba sinapsės, stiprinamos jas naudojant, vyksta įsiminimas.

Senstant mūsų protiniai sugebėjimai gali silpti, mūsų reakcijos gali sulėtėti. Smegenų ląstelės neatsinaujina, ir suaugusieji, matyt, dalies jų nuolat netenka. Tačiau mes galime išsaugoti savo protinius sugebėjimus ilgesnį laiką, jei treniruojame savo smegenis.

Smegenims daro įtaką mūsų proto nusistatymas. Optimistiškas, džiaugsmingas požiūris gerina smegenų veiklą bet kokiame amžiuje. Nedidelis stresas gali būti naudingas, tačiau nuolatinė, bereikalinga įtampa trukdo smegenų veiklai. Fiziniai pratimai gali padėti sumažinti protinę įtampą.

Tai galbūt skamba padrąsinamai, tačiau mes, kokio amžiaus bebūtume, vis dėlto pamirštame svarbius dalykus. Ar galime pagerinti savo atmintį? Pavyzdžiui, daugumai iš mūsų sunku įsiminti vardus žmonių, su kuriais susipažįstame.

Kaip įsiminti žmonių vardus

Keli paprasti pasiūlymai gali tau labai padėti geriau įsidėmėti vardus. Padeda domėjimasis asmeniu. Žmogui jo vardas yra svarbus. Dažnai mes negalime įsiminti vardo, kadangi jo nenugirstame gerai pirmą kartą. Tad susipažindamas tiksliai sužinok vardą. Jeigu reikia, paprašyk asmenį jį pakartoti arba net užrašyti. Keletą kartų pavartok jį pokalbio metu. Atsisveikindamas kreipkis į asmenį vardu. Tu būsi nustebintas šių kelių patarimų pritaikymo rezultatais.

Kitas patarimas, galintis tau padėti geriau įsiminti vardus, yra mintyse susieti asmens vardą su kokiu nors dalyku. Būtų dar geriau, jeigu galėtum įsivaizduoti ir veiksmą.

Sakykime, kam nors yra sunku įsiminti retai sutinkamo pažįstamo žmogaus vardą Gintaras. Todėl susitikęs šį asmenį jis galėtų galvoti apie žodžio „gintaras“ reikšmę. Jis galėtų įsivaizduoti šį žmogų einantį jūros pakrante ir rankiojantį gintaro gabalėlius. Tai visada padėtų; jis tuojau prisimintų šį vardą.

Daugelis vardų gali neturėti reikšmės, tad tau reikės susieti vardą su panašiu žodžiu. Nesvarbu, kad tas žodis neskamba tiksliai taip kaip tas vardas. Tau bus lengviau prisiminti vardą dėl asociacijos. Kai žodžius ir vaizdus sugalvosi pats, jie įstrigs labiau.

Tau reikės kurį laiką uoliai pasitreniruoti, tačiau tai iš tikrųjų veiksminga. Haris Lorenas pateikė šį metodą savo knygoje „Kaip įgyti nepaprastai gerą atmintį“ (anglų k.) ir pritaikė jį daugelyje viešų renginių. Jis sako: „Aš daugelį kartų per penkiolika minučių arba netgi mažiau susipažindavau su šimtu ar dviem šimtais žmonių ir nepamiršdavau nė vieno vardo!“

Kaip įsiminti sąrašą

Kaip tu gali pagerinti savo sugebėjimą įsiminti sąrašą nesusijusių tarpusavyje daiktų? Vienas paprastas būdas vadinamas „grandžių metodu“. Štai jo paaiškinimas: reikia susikurti kiekvieno į sąrašą įtraukto dalyko vaizdą, po to susieti pirmojo dalyko vaizdą su antrojo vaizdu, tada padaryti tą patį su antru bei trečiu dalyku ir taip toliau.

Pavyzdžiui, tu turi nupirkti prekybos centre penkis dalykus: pieno, duonos, elektros lemputę, svogūnų ir ledų. Pirma susiek pieną su duona. Įsivaizduok, kad iš duonos kepalo pilamas pienas. Nors vaizdas gali atrodyti gan absurdiškas, jis padės tau įsiminti tuos dalykus. Taip pat pabandyk įsivaizduoti, jog pats atlieki tą veiksmą — pili pieną.

Susiejęs pieną su duona, pereik prie kito dalyko — elektros lemputės. Tu galėtum susieti duonos kepalą su elektros lempute įsivaizduodamas, jog bandai jį įsukti į lemputės patroną. Po to susiek lemputę su svogūnu įsivaizduodamas, kad lupi didelę lempą ir ašaroji. Žinoma, bus geriau, kai asociacijas darysi pats. Ar gali susieti paskutinius dalykus — svogūnus ir ledus? Galbūt galėtum įsivaizduoti, kad valgai svogūninius ledus!

Pabandyk prisiminti sąraše išvardintus dalykus. Po to patikrink atmintį, sudaręs savo sąrašą. Sudaryk jį kokio nori ilgumo. Atsimink: jei nori, kad ryšys būtų labiau įsimintinas, sugalvok jį juokingą, net absurdišką arba neįprastą. Pabandyk įsivaizduoti veiksmą ir pakeisk vieną dalyką kitu.

Kai kas gali paprieštarauti sakydamas, jog šis metodas reikalauja daugiau laiko negu paprasčiausias sąrašo įsiminimas. Tačiau ilgiau trunka paaiškinti šį metodą negu jį pritaikyti. Kiek pasitreniravęs tu galėsi greitai susieti dalykus, ir tavo atmintis bei įsiminimo greitis bus daug geresni negu bandant įsiminti be jokio metodo. Kai 15 žmonių turėjo įsiminti 15 nesusijusių dalykų nesinaudodami jokiu metodu, jie įsiminė vidutiniškai 8,5 iš jų. Kitam sąrašui pritaikę metodą susieti vaizdines asociacijas, tie patys asmenys įsiminė vidutiniškai 14,3 dalyko. Žinoma, jeigu eidamas apsipirkti nepamirši pasiimti tų dalykų sąrašo, žinosi visus 15 dalykų, tai yra 100 procentų!

Kaip įsiminti, ką skaitai

Šiame informacijos gausos amžiuje daugumai iš mūsų reikia pagalbos kitoje srityje — išmokti efektyviai studijuoti. Studijuoti būtina mokykloje, užsiimant verslu, siekiant asmeninio tobulėjimo ir ruošiantis kalbėti viešai. Be to, krikščionis turi skirti laiko asmeniniam Biblijos studijavimui (Jono 17:3).

Tačiau tu gali pasakyti: ‛Man sunku įsiminti, ką studijuoju.’ Ką galima padaryti? Mokymasis kuo geriau išnaudoti studijavimui paskirtą laiką gali padėti tau įsiminti, ką skaitai. Štai keletas pasiūlymų.

Studijuojant svarbus asmeniškas organizuotumas. Knygas, rašymo priemones ir popierių pasidėk po ranka. Stenkis studijuoti malonioje vietoje, kurioje nėra kas blaškytų dėmesį ir kuri yra tinkamai apšviesta. Išjunk radijo aparatą ir televizorių.

Nusistatyk nuolatinį studijavimo laiką. Kai kuriems gali būti veiksmingiau kasdien studijuoti po truputį negu skirti daug laiko vienam prisėdimui. Naudinga suskirstyti laiką į dalis. Užuot studijavus dvi valandas be sustojimo, galbūt būtų geriau padalinti laiką į 25—40 minučių atkarpas su trumpomis kelių minučių pertraukėlėmis tarp jų. Tyrinėjimai parodė, kad tai padeda geriau įsiminti.

Nustatyk, kokią medžiagą nori apsvarstyti studijavimo metu. Tai padės susikoncentruoti. Prieš pradėdamas skaityti knygą, skirk keletą minučių ją peržiūrėti. Perskaityk pavadinimą. Peržvelk turinį, kuriame nurodytos knygos temos. Po to perskaityk pratarmę arba įvadą. Juose autorius galbūt išreiškė savo tikslą ir požiūrį.

Prieš pradėdamas skaityti skyrių, peržiūrėk jį. Perskaityk paantraštes, peržiūrėk iliustracijas, schemas, apibendrinimus ir pirmą bei paskutinę pastraipas. Perbėk akimis pirmuosius kiekvienos pastraipos sakinius. Juose dažnai būna pateikti pagrindiniai argumentai. Susidaryk bendrą vaizdą. Paklausk savęs: ‛Ką rašytojas norėjo įrodyti? Kuo naudinga man gali būti ši medžiaga? Kokie yra pagrindiniai argumentai?’

Svarbu susikoncentruoti. Tu turi visiškai įsigilinti į medžiagą. Tai galima padaryti kiek įmanoma aktyviau dirbant per visą studijavimo laiką. Žadink savo entuziazmą apsvarstydamas praktiškus medžiagos aspektus. Įsivaizduok. Pasinaudodamas jutiminiu suvokimu, įsivaizduok kvapą, skonį ir lytėjimą, jeigu medžiaga tam tinka.

Kai suvoksi medžiagos esmę, galėsi kai ką užsirašyti. Sumaniai vesdamas užrašus, galėsi greičiau suprasti ir įsiminti informaciją. Nereikia užsirašinėti ištisų sakinių, tačiau pasižymėti raktinius žodžius bei posakius, padedančius prisiminti pagrindines mintis.

Tai, kad tu supranti informaciją, nereiškia, jog prisiminsi ją visą ateityje. Faktiškai per 24 valandas po mokymosi net 80 procentų informacijos gali būti bent jau laikinai užmiršta. Tai galbūt atima norą studijuoti, tačiau kai ką arba daug ką iš tų 80 procentų galima atgaivinti atmintyje peržiūrint medžiagą. Kaskart po studijavimo peržiūrėk ją kelias minutes. Jeigu įmanoma, vėl peržiūrėk ją kitą dieną, po savaitės ir po mėnesio. Šių punktų pritaikymas padės tau gauti didžiausią naudą iš brangaus studijavimui skirto laiko ir prisiminti, ką perskaitei.

Tad nesumenkink savo smegenų galimybių. Tu gali pagerinti savo sugebėjimą prisiminti. Vienas mokslininkas pavadino smegenis „pačiu sudėtingiausiu dalyku, kokį tik esame aptikę visatoje“. Šiais žodžiais išreiškiama pagarba smegenų Kūrėjo, Jehovos, išminčiai ir galiai (Psalmių 139:14, NTP).

[Schema 15 puslapyje]

Kad įsimintum sąrašus, naudokis grandžių metodu: mintyse susikurk kiekvieno dalyko vaizdą. Po to susiek pirmojo dalyko vaizdą su antrojo vaizdu ir taip toliau

Pirkinių sąrašas:

1. Pienas Ryšys tarp 1 ir 2

2. Duona Ryšys tarp 2 ir 3

3. Elektros lemputė Ryšys tarp 3 ir 4

4. Svogūnai Ryšys tarp 4 ir 5

5. Ledai