Nematomi žemės sprūdžiai
DĖL galingo žemės drebėjimo 1994 metų rugpjūčio 18 dieną Alžyre žuvo mažiausiai 171 žmogus. Šimtai buvo sužeisti ir tūkstančiai liko be pastogės. Keletą savaičių prieš tai stiprūs žemės drebėjimai taip pat sukrėtė Boliviją, Indoneziją bei Kolumbiją ir nusinešė kelių šimtų žmonių gyvybes.
Ar tu žinojai apie šias dideles nelaimes? Tikriausiai ne, jeigu jos nepalietė asmeniškai tavęs ir jeigu tu gyveni ne kaimyninėje šalyje. Kita vertus, kai stiprūs žemės drebėjimai įvyksta Kalifornijos rajone (JAV), žinia apie juos pasklinda, atrodo, žaibo greitumu, ir mokslinius duomenis apie tuos drebėjimus galima gauti beveik iš karto.
Taip yra dėl to, kad joks kitas rajonas mokslininkų nėra tiriamas taip nuodugniai, kaip pietinė Kalifornijos dalis, kur daugiau kaip 700 seismometrų registruoja netgi 1,5 balo stiprumo žemės drebėjimus. Kadangi tame rajone yra daug seismologų, iš ten sklinda daug informacijos apie žemės drebėjimus.
Nesenas atradimas
Šie platūs tyrinėjimai, be abejo, padėjo daugelio šalių mokslininkams suprasti, kaip vyksta žemės drebėjimai, ir netgi bandyti juos laiku nuspėti, kad būtų galima išvengti aukų. Tokia technologija yra būtina, nes kiekvienais metais apie 40 stiprių žemės drebėjimų nuniokoja įvairius žemės kampelius. Taip pat būna silpnesnių žemės drebėjimų, kurie beveik nepadaro žalos, tačiau yra pakankamai stiprūs, kad būtų juntami. Jie vyksta nuo 40000 iki 50000 kartų kasmet!
Atrodo, dauguma žemės drebėjimų kyla, kai didžiuliai požeminės uolienos luitai slegiami trūkinėja ir staigiai keičia padėtį. Paprastai toks judėjimas vyksta išilgai lūžių žemės plutoje. Tie lūžiai vadinami sprūdžiais.
Dažniausiai mokslininkai gali pažymėti žemėlapiuose tų sprūdžių vietas, tiksliai nurodydami vietoves, kuriose tikėtini žemės drebėjimai. Kodėl sakome „dažniausiai“? Kadangi mokslininkai neseniai sužinojo, jog jų žemėlapiai nėra tokie išsamūs, kaip jie manė anksčiau. Pavyzdžiui, mokslininkams kelia nerimą nesenas atradimas, kad Kalifornijoje dauguma registruojamų žemės drebėjimų įvyksta išilgai nematomų sprūdžių — daugeliu atvejų vietovėse, kurias geologai anksčiau laikė palyginti seismiškai nepavojingomis.
Pasak žemėtyrininkų Roso Steino iš JAV Geologinės tarnybos ir Roberto Jetso iš Oregono valstijos universiteto, „truputį vilnijanti, arba kalvota, teritorija yra galbūt mažiausiai grėsminga vietovė, atrodanti veikiau raminančiai negu pavojingai“. Tačiau tyrinėdami jie atrado paslankių drebėjimo sprūdžių po iškilusiomis uolienos raukšlėmis, iš kurių daugelis buvo eksploatuojamos kaip naftos telkiniai. Kaip šie požeminiai sprūdžiai galėjo likti nepastebėti ir kokią grėsmę jie kelia?
Grėsmė, kurios negalima ignoruoti
Geologai jau seniai pripažino, kad uolienos gali susispausti ir susilankstyti kaip sulamdytas kilimėlis. Buvo visuotinai manoma, kad tai yra palaipsnis, vientisas procesas. Tačiau neseni susidarančių uolienų raukšlių tyrinėjimai parodo, kad jos iškyla į viršų staiga — net 5 metrus vos per keletą sekundžių! Dėl šio raukšlėjimosi žemiau esanti uoliena spaudžiama. Susidaręs slėgis perskelia uolienos luitą giliai po raukšle, ir vienas uolienos gabalas pradeda užslinkti ant kito. Tos iš pažiūros nekenksmingos raukšlės su savo požeminiais sprūdžiais yra besivystantys žemės drebėjimai dar prieš tai, kai seismologams pavyksta juos aptikti. Toks požeminis sprūdžių slinkimas gali sukelti stiprius žemės drebėjimus, kaip ir lengviau pastebimi sprūdžiai, matomi žemės paviršiuje.
1994 metų sausio 17 dieną Los Andželo rajone, Nortridže, įvykęs žemės drebėjimas yra vienas nesenas pavyzdys to, ką gali padaryti nematomas sprūdis. Žemės drebėjimą sukėlė labai giliai esančio sprūdžio judėjimas 8—19 kilometrų gylyje. Prieš drebėjimą mokslininkai nieko nežinojo apie sprūdžio egzistavimą. Šis nematomas sprūdis tapo didelių sugriovimų, daugiau kaip 9000 žmonių sužalojimo ir 61 žmogaus mirties priežastimi.
Mokslininkai mano, kad nematomi sprūdžiai sukėlė daugelį didelių žemės drebėjimų ne tik Kalifornijoje, bet ir Alžyre, Argentinoje, Armėnijoje, Indijoje, Irane, Japonijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje bei Pakistane. Per kelis paskutinius dešimtmečius tose šalyse dėl žemės drebėjimų, kuriuos galbūt sukėlė nematomi sprūdžiai, žuvo tūkstančiai žmonių.
Dabar mokslininkai susidūrė su sunkia užduotimi — surasti, kur susidaro tos judančios raukšlės, ir nuspėti jų potencialų seisminį pavojingumą. Tačiau jie jau nebemenkina iš pažiūros nekeliančių grėsmės vilnijančių kalvų naikinančios galios.
[Rėmelis 26 puslapyje]
Los Andželo teritorija mažėja?
Dėl didelio tinklo sprūdžių ir raukšlių, esančių po Los Andželo miestu, Kalifornijoje, šis rajonas yra labai pavojingas. Atrodo, Los Andželo įdaubai tenka didžioji dalis spaudimo, kurį sukelia netoliese esantis išlinkimas San Andreaso sprūdyje. (Žiūrėk žurnalo Atsibuskite! 1994 m. liepos 22 d. numerį anglų k., p. 15—18). Vietiniai geologai spėja, kad dėl šio spaudimo sukelto raukšlėjimosi Los Andželo įdaubos plotas kasmet sumažėja ketvirtadaliu akro.
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 25 puslapyje]
Žemės rutulys: Mountain High Maps™ copyright © 1993 Digital Wisdom, Inc.