Vaistus vartok išmintingai

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO NIGERIJOJE

VIENA moteris pasiskundė, kad jai skauda galvą ir skrandį. Daktaras trumpai pasikalbėjo su ja. Tada jis jai paskyrė tris dienas leistis vaistus nuo maliarijos, gerti paracetamolį (acetaminofenas), kad nustotų skaudėti galvą, dviejų rūšių vaistų galimos skrandžio opos gydymui, raminamųjų dėl jos nerimo ir galiausiai dar multivitaminų. Suma buvo didelė, tačiau moteris neprieštaravo. Ji išėjo patenkinta, įsitikinusi, kad vaistai išspręs jos problemas.

Tokios konsultacijos nėra neįprastos vakarų Afrikoje. Viena apžvalga didelėje tos Afrikos dalies šalyje parodė, kad medikai viešuosiuose sveikatos centruose pacientams prirašo vidutiniškai 3,8 rūšių vaistų per kiekvieną apsilankymą. Iš esmės daugeliui žmonių atrodo, kad geras gydytojas yra tas, kuris paskiria daug vaistų.

Galbūt vakarų Afrikos pasitikėjimas medicina yra suprantamas pagalvojus, kokia padėtis sveikatos srityje buvo anksčiau. Daugiau kaip prieš 40 metų rašytojas Džonas Ganteras rašė apie ankstesnius laikus: „Šioje Vergų pakrantėje ne tik... žūdavo juodi žmonės; žūdavo ir balti, ir tai yra Afrikos dalis, kuri pagal legendą žinoma kaip ‛Baltojo žmogaus kapas’. Neginčijamas Gvinėjos pakrantės karalius amžiais buvo moskitas. Geltonoji karštligė, maliarinis karščiavimas, maliarija buvo šio karaliaus rinktiniai žalojantys ginklai. Kraupios Vakarinės pakrantės klimato sąlygos nėra praeities dalykas; jų liudininkai yra gyvi žmonės. Žinomame anekdote pasakojama apie konsulinį pareigūną, kuris neseniai sužinojęs, kad yra paskirtas į Nigeriją, paklausė apie savo pensiją. ‛Pensiją? — atsiliepė jo vadovas iš kolonijų ministerijos. — Mano mielasis, nė vienas nuvažiavęs į Nigeriją neišgyvena iki pensinio amžiaus.’“

Laikai pasikeitė. Šiandien yra vaistų kovoti ne tik su moskitų platinamomis ligomis, bet ir su daugeliu kitų ligų. Vien skiepai labai sumažino tymų, kokliušo, stabligės ir difterijos aukų skaičių. Skiepais buvo išnaikinti raupai. Poliomielitas greitai taip pat gali tapti praeities liga.

Nenuostabu, kad daugelis afrikiečių šiandien labai tiki medicinos verte. Žinoma, tuo tikima ne tik vakarų Afrikoje. Jungtinėse Valstijose gydytojai kasmet parašo daugiau nei 55 milijardus receptų. Prancūzijoje žmonės kasmet nuperka vidutiniškai po 50 dėžučių piliulių. O Japonijoje eilinis žmogus vaistams per metus išleidžia per 400 JAV dolerių.

Nauda ir pavojus

Šiuolaikiniai vaistai labai padėjo žmonėms. Vartojami tinkamai, jie gerina sveikatą, tačiau vartojami netinkamai, jie gali pakenkti arba nuo jų galima net mirti. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose dėl neigiamo vaistų poveikio į ligoninę kasmet paguldoma apie 300000 žmonių, o 18000 miršta.

Kad vaistai būtų vartojami išmintingai, svarbu pripažinti, jog tai visada truputį rizikinga. Bet kokie vaistai, netgi aspirinas, gali sukelti kenksmingą šalutinį poveikį. Šalutinio poveikio tikimybė didesnė, jeigu tu vartoji keletą rūšių vaistų vienu metu. Maistas ir gėrimas taip pat turi įtakos vaistų veikimui kūne ir gali jį sustiprinti arba neutralizuoti.

Yra ir kitokių pavojų. Tu galbūt esi alergiškas tam tikriems vaistams. Jeigu nevartoji vaistų taip, kaip paskirta, — tinkamo kiekio ir reikiamą laiką — jie galbūt nepadės tau, gal net pakenks. Tas pats gali įvykti, jeigu tavo gydytojas paskiria netinkamus arba nereikalingus vaistus. Tu taip pat rizikuoji pakenkti sau, jeigu vartoji vaistus, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs, neatitinkančius normų arba netikrus vaistus.

Kad sumažintum riziką, turi žinoti kuo daugiau apie vaistus, kuriuos vartoji. Tau gali būti labai naudinga žinoti faktus.

Antibiotikai — teigiamos ir neigiamos savybės

Nuo to laiko, kai prieš 50 metų buvo sukurti antibiotikai, jie išgelbėjo milijonų žmonių gyvybes. Jie nugalėjo tokias baisias ligas kaip raupsai, tuberkuliozė, plaučių uždegimas, skarlatina ir sifilis. Jie taip pat vaidina esminį vaidmenį gydant kitus infekcinius susirgimus.

Daktaras Stiuartas Levis, Jungtinių Valstijų Tuftso universiteto medicinos mokyklos medicinos profesorius, pasakė: „[Antibiotikai] padarė revoliuciją medicinoje. Tai vaistai, kurie labiausiai pakeitė medicinos istoriją.“ Kitas medicinos specialistas sako: „Tai yra kertinis akmuo, ant kurio pastatyta šiuolaikinė medicina.“

Tačiau prieš skubėdamas pas gydytoją prašyti dozės antibiotikų, pagalvok apie jų neigiamas savybes. Netinkamai vartojami antibiotikai gali labiau pakenkti negu padėti. Taip yra dėl to, kad jie veikia užpuldami ir sunaikindami bakterijas kūne. Tačiau jie ne visada sunaikina visas kenksmingas bakterijas; kai kurios bakterijų rūšys atlaiko puolimą. Šios atsparios bakterijos ne tik išlieka, bet dauginasi ir yra perduodamos iš žmogaus žmogui.

Pavyzdžiui, penicilinas kažkada buvo labai veiksmingas gydant infekcines ligas. Dabar iš dalies dėl didėjančio bakterijų rūšių atsparumo vaistus gaminančios firmos išleidžia kelis šimtus penicilino rūšių.

Kaip tu gali išvengti problemų? Jeigu tau iš tikrųjų reikia antibiotikų, įsitikink, ar juos paskyrė kvalifikuotas gydytojas ir ar jie gauti iš teisėto šaltinio. Neversk savo gydytojo tuojau paskirti antibiotikų — kad įsitikintų, ar paskiriami antibiotikai yra tinkami gydyti tavo ligą, jis arba ji galbūt norės, kad tu būtum laboratoriškai ištirtas.

Tau taip pat svarbu vartoti tinkamą vaistų dozę reikiamą laiką. Tu turi suvartoti visą antibiotikų kiekį, netgi jeigu pasijunti geriau dar nesuvartojęs jo viso.

Ar injekcijos yra geriau negu tabletės?

„Aš noriu injekcijos!“ Šiuos žodžius girdi daugelis medikų besivystančiose šalyse. Toks reikalavimas pagrįstas įsitikinimu, kad vaistai, įleisti tiesiai į kraują, gydo stipriau negu tabletės ar piliulės. Kai kurių šalių turguose įprasta matyti neturinčius leidimo ‛gydytojus injekuotojus’.

Injekcijos sukelia pavojų, kurio nesukelia piliulės ir tabletės. Jeigu adata yra nešvari, pacientas gali būti užkrėstas hepatitu, stablige ir netgi AIDS. Dėl nešvarios adatos taip pat gali susidaryti skausmingas pūlinys. Pavojus dar didesnis, jeigu injekciją daro nekvalifikuotas asmuo.

Jeigu tau tikrai reikia injekcijos, pasirūpink, kad ją padarytų kvalifikuotas medikas. Dėl saugumo visada įsitikink, kad adata ir švirkštas yra sterilūs.

Netikri vaistai

Farmacijos pramonė visoje žemėje yra didelis verslas, kuris, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet duoda 170 milijardų JAV dolerių pelną. Suinteresuoti pasinaudoti ta padėtimi nesąžiningi žmonės gamina netikrus vaistus. Iš etikečių ir pakelių jie atrodo kaip tikri, tačiau yra beverčiai.

Nors netikrų vaistų yra visur, jie ypač paplitę besivystančio pasaulio šalyse ir jie sukelia tragiškas pasekmes. Nigerijoje 109 vaikai mirė nuo inkstų nepakankamumo, kai išgėrė skausmą slopinančio sirupo, kuriame buvo pramoninio tirpiklio. Meksikoje nudegimų aukos kentė skausmingas užkrečiamąsias odos ligas, kurias sukėlė tariamos gydomosios priemonės; jose buvo pjuvenų, kavos ir žemių. Birmoje daugybė kaimiečių galėjo mirti nuo maliarijos, nes vartojo netikrus vaistus, neveikusius prieš maliarinį karščiavimą. „Ir šiuo atveju, — sako PSO, — labiausiai rizikuoja skurdieji, kurie kartais mano, kad sėkmingai nusiperka iš pažiūros efektyvius gerbiamos firmos pagamintus vaistus.“

Kaip tu gali apsisaugoti nuo netikrų vaistų? Įsitikink, kad juos perki iš turinčios gerą vardą vaistų parduotuvės, tokios kaip ligoninės vaistinė. Nepirk vaistų iš gatvės prekeivių. Vienas farmacininkas iš Benino miesto Nigerijoje perspėja: „Gatvės prekeiviams vaistų pardavinėjimas yra tik verslas. Jie dalina vaistus lyg saldainius ar pyragaičius. Jų pardavinėjamų vaistų galiojimo laikas neretai būna pasibaigęs arba jie būna netikri. Tie žmonės nieko nežino apie vaistus, kuriuos pardavinėja.“

Skurdo problema

Neretai asmens gydymas priklauso nuo to, kiek jis turi pinigų. Norėdami sutaupyti pinigus ir laiką, kai kurie žmonės besivystančiose šalyse eina ne pas gydytoją, o tiesiai į vaistinę pirkti vaistų, kuriems, pagal įstatymą, reikia recepto. Kadangi jie vartojo juos anksčiau arba dėl to, kad juos rekomenduoja draugai, jie žino, ko jie nori nuo savo ligos. Tačiau galbūt jie nori ne to, ko reikia.

Žmonės bando taupyti ir kitaip. Gydytojas laboratoriškai ištiria pacientą ir paskiria tam tikrus vaistus. Pacientas nusineša receptą į vaistinę, tačiau sužino, kad vaistai brangūs. Tad užuot ieškoję daugiau pinigų, žmonės neretai perka pigesnius vaistus arba tik dalį paskirtųjų.

Ar tau tikrai reikia vaistų?

Jeigu tau tikrai reikia vaistų, sužinok, kokie tai bus vaistai. Nesidrovėk klausti gydytojo arba vaistininko apie paskirtus vaistus. Tu turi teisę žinoti. Juk tavo kūnas gali nukentėti.

Jeigu tu nevartosi vaistų deramai, gali nepasveikti. Tu turi žinoti, kiek jų vartoti, kada ir kiek laiko. Tau taip pat reikia žinoti, kokio maisto, gėrimų ir kokių kitų vaistų bei kokių užsiėmimų reikia vengti juos vartojant. Taip pat tu turi žinoti apie galimą šalutinį poveikį ir ką reikia daryti, jei jis atsiranda.

Taip pat turėk omenyje, kad ne visi negalavimai gydomi vaistais. Tau galbūt jų visai nereikia. Žurnale World Health, kurį išleidžia PSO, sakoma: „Vaistus vartok tik tada, kai jie reikalingi. Kad pasveiktų, asmeniui neretai pakanka pailsėti, gerai valgyti ir gerti daug skysčių.“

[Rėmelis/iliustracija 12 puslapyje]

„Tūkstančiui ligų reikia tūkstančio gydymo būdų“, — prieš 2000 metų rašė vienas romėnų poetas. Šiandien tas poetas galbūt būtų parašęs: ‛Tūkstančiui ligų reikia tūkstančio piliulių’! Iš tikrųjų atrodo, kad beveik kiekvienai tikrai ar įsivaizduojamai ligai gydyti yra piliulė. Pasaulio banko duomenimis, visame pasaulyje yra apie 100000 rūšių vaistų, pagamintų iš daugiau kaip 5000 aktyviųjų medžiagų.

[Rėmelis/iliustracija 13 puslapyje]

Protingas vaistų vartojimas

1. Nevartok pasenusių vaistų.

2. Pirk vaistus iš gerą vardą turinčios vaistų parduotuvės. Nepirk jų iš gatvės prekeivių.

3. Įsitikink, kad tu supranti nurodymus ir laikaisi jų.

4. Nevartok kitam asmeniui paskirtų vaistų.

5. Nereikalauk injekcijų. Geriamieji vaistai neretai veikia taip pat gerai.

6. Vaistus laikyk vėsioje vietoje, neprieinamoje vaikams.