Gležnas, bet ištvermingas keliauninkas

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO KANADOJE

Juos piešia dailininkai, apie juos rašo poetai. Didelė jų įvairovė gyvena drėgnuosiuose tropiniuose miškuose. Daugelis gyvena miškingose vietovėse, laukuose bei stepėse. Kai kuriems nebaisūs viršukalnių šalčiai, kitiems — dykumų kaitros. Jie laikomi vienais iš pačių gražiausių vabzdžių.

BE ABEJO, tu pažįsti šį puikų, grakštų padarą — drugelį. Tačiau viena drugelių rūšis savo nepaprastais žygdarbiais — kelionėmis — pagarsėjo visame pasaulyje. Tas gležnas, bet ištvermingas keliauninkas yra monarchas. Atidžiau pažvelkime į šį kūrinijos brangakmenį, patyrinėkime jo neįtikimą migraciją.

Trapus kūrinijos brangakmenis

Įsivaizduok esąs pievoje šiltą, saulėtą dieną. Nenuleisk akių nuo tų grakščių sparnuotų stebuklų, lakstančių šen bei ten tarp lauko gėlių, vis ieškančių maisto ir gėrimo. Ištiesk ranką ir sustink. Vienas artinasi. Ak, jis ketina nutūpti ant tavo rankos! Atkreipk dėmesį, kaip švelniai jis nusileidžia.

Dabar pažvelk atidžiau. Apžiūrėk jo dvi poras pudruotų, trapių oranžinių sparnų, išgraviruotų juodai, su įmantriai padarytais krašteliais. Sakoma, kad monarchu jį praminė Amerikon atsikėlę anglai, kuriems jis priminė jų monarchą Vilhelmą Oranietį. Tikrai šis drugelis yra „monarchas“. Bet gležnasis gražuolis — tesveria jis pusę gramo, o jo sparnų plotis siekia nuo aštuonių iki dešimties centimetrų — yra pajėgus įveikti ilgą, sunkų kelią.

Įspūdingi skrydžiai

Nors sakoma, kad prasidedant žiemai kai kurie drugeliai migruoja ilgesnius atstumus, vien monarchai taip toli ir tokiais gausiais būriais keliauja konkrečion vieton. Monarcho migracija tikrai yra drugelių fenomenas. Kiek patyrinėkime įspūdingus šių ištvermingų keliauninkų žygdarbius.

Rudenį iš Kanados į žiemojimo vietas Kalifornijoje ar Meksikoje jie skrenda per 3200 kilometrų. Perskrenda didelius ežerus, upes, lygumas ir kalnus. Milijonai jų sėkmingai pasiekia kelionės tikslą — Siera Madrės kalnų aukštumas centrinėje Meksikos dalyje.

Tokie skrydžiai ypač stebina dėl to, kad jauni drugeliai niekados neskrido tuo keliu ir nematė žiemojimo vietų. Bet jie neklysdami jaučia, kuria kryptimi skristi, ir žino, kada jau yra atvykę į savo žiemos buveines. Iš kur?

Žurnale Canadian Geographic sakoma: „Aišku, jų mažose smegenyse yra kažkokia sudėtinga genetinė programa, turbūt tam tikra priemonė orientuotis pagal saulės spindulių kampą, kaip kad daro bitės, arba pagal žemės magnetinį lauką, kuriuo, atrodo, vadovaujasi paukščiai. Gebėjimas aptikti savitas temperatūros bei drėgmės sąlygas galbūt pagelbsti baigiantis kelionei. Bet iki šiol mokslas nerado atsakymų.“ Kaip kad biblinėje Patarlių knygoje paminėti kūriniai, „jie yra instinktyviai išmintingi“ (Patarlių 30:24, NW).

Monarchai yra ir skraidymo meistrai. Jie sklendžia maždaug 12 kilometrų per valandą greičiu, skrenda maždaug 18 kilometrų per valandą greičiu ir — tai žino visi, kurie bandė pagauti — lekia dar sparčiau, maždaug 35 kilometrų per valandą greičiu. Jie geriausiai moka pasinaudoti vėjais — netgi skristi prieš vyraujantį vakarį link savo kelionės tikslo, į pietvakarius. Taikydami sudėtingus skridimo metodus, jie susidoroja su vėjo greičio bei krypties kitimu. Labai panašiai kaip sklandytuvų pilotai ir vanagai, jie sklendžia nešami šilto oro srovių. Pagal vieną šaltinį, monarchai per dieną paprastai nukeliauja net 200 kilometrų. Jie skrenda tik dienos šviesoje. Naktį jie ilsisi, dažnai toje pačioje vietoje kasmet.

Toronto universiteto mokslininkas Deividas Gibo ištyrė, kad monarchas sklando ir skraido ne bet kaip. Jis praneša: „Drugeliai turi pasinaudoti vėju, ir tai, mano manymu, daro daug išmintingiau negu migruojančios žąsys.“ Plasnojimo, sklendimo ir maitinimosi tvarka įgalina monarchus atvykti į Meksiką su pakankamomis riebalų atsargomis, kad išgyventų per žiemą ir pavasarį vėl leistųsi kelionėn atgal į šiaurę. Profesorius Gibo taip pat sako: „Sklendimas — štai kas padeda jiems įveikti ilgą kelią ir atvykti stipriems bei sveikiems.“

Masinė migracija

Jau seniai žinoma, kad monarchai, gyvenantys į vakarus nuo Uolinių kalnų, migruoja pietų kryptimi ir žiemoja Kalifornijoje. Pietinėje Kalifornijos pakrantėje juos galima matyti būriais sutūpusius į pušis ir eukaliptus. Tačiau dar kiek laiko buvo paslaptis, kur išlekia daugybė monarchų iš Kanados rytinės dalies.

1976-aisiais ši paslaptis atskleidžiama. Galiausiai sužinoma, kad jų žiemojimo vieta — miškingos Siera Madrės kalnų viršūnės Meksikoje. Aptinkami nesuskaičiuojami milijonai drugelių, tankiai nukloję aukštų žaliai pilkų eglių šakas bei kamienus. Tas įspūdingas reginys iki šiol vilioja ir žavi lankytojus.

Viena iš geriausių vietų Kanadoje pamatyti būrį monarchų yra Point Pilijo nacionalinis parkas (Ontarijas), kur jie telkiasi skrydžiui į pietus. Baigiantis vasarai, jie susiburia čia, Kanados pietuose, ir kelionėn į pietus, į savo žiemojimo rajonus Meksikoje, jie leidžiasi tik sulaukę palankių vėjų bei temperatūros šiaurinėje Erio ežero pakrantėje.

Kur jie keliauja?

Išlėkę iš Point Pilijo, jie nuo salelės prie salelės perskrenda Erio ežerą ir pradeda ilgą kelionę žemynu per Jungtines Valstijas. Pakeliui prie jų prisideda kitos migruojančių monarchų grupės. Apytiksliai paskaičiuota, kad šimtas milijonų susirenka praleisti žiemos aukštai kalnuose, į šiaurvakarius nuo Meksiko miesto.

Kiti per Floridą ir Karibų jūrą skrenda į vietas, kurias dar reikės surasti, — galbūt Jukatano pusiasalyje ar Gvatemaloje. Tiek Meksikoje, tiek kitose žiemos prieglaudose, monarchai susitelkia keliuose palyginti mažuose kalnų miško lopinėliuose.

Galima pamanyti, kad ilgos kelionės į žiemos namus pabaigoje jų laukia atostogų šalis su šiltomis, saulėtomis lankomis. Bet taip nėra. Vulkaninėje Meksikos kalnų grandinėje, į kurią jie vyksta, yra šalta. Tačiau viršukalnių klimatas yra labai tinkamas jiems žiemoti. Jis pakankamai šaltas, kad jie praleistų laiką beveik visiškai neveiklūs ir taip pratęstų savo gyvenimą iki aštuonių ar dešimties mėnesių, taigi galėtų nuskristi į Meksiką, žiemoti ten ir pasukti atgal. Tarkim, tai šiokios tokios atostogos.

Ateina pavasaris ir monarchai atgyja. Dienoms ilgėjant drugeliai plasnoja saulėkaitoj, pradeda poruotis ir išskrenda atgal į šiaurę. Manoma, kad kai kurie galbūt įveikia visą kelią, bet daugiausiai tik palikuonys atvyksta į vasaros ganyklas Kanadoje bei Jungtinių Valstijų šiaurėje. Trys ar keturios kiaušinėlių, vikšrų, lėliukių ir drugelių kartos viena po kitos traukia žemynu. Patelės — kiekviena iš jų nešina šimtu ar daugiau apvaisintų kiaušinėlių — skrenda per lauko gėlių pieveles ir jaunų, švelnių, pienines sultis išskiriančių augalų lapų apatinėse pusėse deda po vieną kiaušinėlį. Taip ciklas kartojasi ir kelionė į monarcho vasaros namus tęsiasi.

Tikrai, monarchas esti žavingas padaras. Kokia privilegija žmonėms stebėti ir tyrinėti, ką jis veikia. Bet visai nenuostabu, kad ilgai buvusioms paslaptimi monarcho žiemojimo vietoms Meksikoje bei Kalifornijoje grėsmę kelia žmonių ūkinė veikla. Manydami, jog šie trapūs kūrinijos gražuoliai ras kur pasidėti, galime tiesiog pasmerkti juos išnykti. Pagirtina, kad stengiamasi apsaugoti juos nuo tokios baigties. Kaip bus puiku, kai Kūrėjo pažadėtajame žemės Rojuje, kuris jau čia pat, šie gležni, bet ištvermingi keliauninkai turės patikimą, saugų prieglobstį!

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 15 puslapyje]

Drugelis: Parks Canada/J. N. Flynn

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 17 puslapyje]

Puslapis 16, viršuj ir apačioj: Parks Canada/J. N. Flynn; vidury: Parks Canada/D. A. Wilkes; puslapis 17, viršuj: Parks Canada/J. N. Flynn; vidury ir apačioj: Parks Canada/J. R. Graham