Popokatepetlis — didingas, grėsmingas Meksikos ugnikalnis

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO MEKSIKOJE

AR TAU patiktų gyventi greta gražaus, tačiau grėsmingo ugnikalnio? Galbūt prieš apsispręsdamas gerai pagalvotumei apie tai. O vis dėlto tūkstančiai meksikiečių gyvena miestuose, esančiuose netoliese nuo didingo Popokatepetlio ugnikalnio.

Ugnikalnio istorija

Jo pavadinimas nahuatlių kalba reiškia „kalnas“ arba „rūkstanti kalva“. Aukštis — 5452 metrai, vieta — Siera Nevados kalnai Pueblos valstijoje, netoli Meksiko ir Morelo valstijų sienų. Savo forma tai gražus ir didingas kūgis, kurio viršūnę ištisus metus dengia sniegas. Daugelį metų šis įspūdingas ugnikalnis neduoda ramybės aplinkinių rajonų kaimų gyventojams: nuo 1347 iki 1927 m. jis buvo išsiveržęs apie 16 kartų. Tačiau nė vienas iš šių išsiveržimų nebuvo labai reikšmingas.

Ugnikalnis yra tarp dviejų vietovių su stambiais miestais: Puebla, esančia už 44 kilometrų į rytus, ir Meksiku — apie 70 kilometrų į šiaurės vakarus nuo jo. Be to, Pueblos valstijoje netoliese ugnikalnio yra dar 307 miestai, kuriuose, drauge paėmus, gyvena 400000 žmonių. Tiesa, ne visi šie žmonės gyvena didžiausio pavojingumo zonoje, tačiau ekonominis ir socialinis poveikis, kurį padarytų smarkesnis Popokatepetlio išsiveržimas, tai teritorijai būtų be galo didelis.

1994 m. pabaigoje vulkanas pastebimai suaktyvėjo — iki tokio laipsnio, kad buvo paskelbtas pavojus ir nedelsiant pradėti evakuoti žmonės. 1994 m. gruodžio 21 d. kraterio dugne atsivėrė mažiausiai trys angos, per kurias išsiveržė dujos ir garas. Pelenų, kurie nusidriekė iki Pueblos miesto, buvo maždaug 5000 tonų. Tada vyriausybė įvykdė apie 50000 žmonių evakuacijos programą; 30000 iš jų buvo apgyvendinti slėptuvėse.

Jehovos Liudytojai irgi atsiliepė, suteikdami pastogę jos stokojantiesiems. (Palygink Apaštalų darbų 4:32-35.) Jehovos Liudytojų pagalbos komiteto ataskaitoje sakoma: „Nepaisant vėlaus meto ir padėties skubotumo, Pueblos miesto ir jo apylinkių brolių reakcija buvo puiki. Pasirūpinta apgyvendinti apie 600 žmonių. Televizijos laidoje buvo pasakyta: ‛Jehovos Liudytojai veikė labai skubiai. Jie tuoj pat evakavo savo brolius iš pavojingos zonos.’“

Ugnikalnis „atsibunda“

Oficialiomis žiniomis, 1996 m. kovo 5-ąją, antradienį, 3.50 val. buvo pastebėtas staigus ugnikalnio seisminio aktyvumo padidėjimas — tikriausiai dėl to, kad, jam suaktyvėjus 1994 m. gruodžio 21 d., besiverždamos dujos ir garai atvėrė didelius plyšius. Nuotraukos ir gauta informacija patvirtino, kad šie plyšiai buvo užkimšti pelenais, — todėl ir padidėjo slėgis ugnikalnio viduje. Dėl šio slėgio plyšiai galiausiai vėl atsinaujino.

Laikraštis El Universal 1996 m. balandžio 9-ąją, antradienį, rašė: „Popokatepetlio krateryje buvo pastebėtas lavos srautas, taigi moksliniai bendradarbiai ir Civilinės apsaugos tarnybos viršininkai budi, turėdami omenyje didėjantį ugnikalnio aktyvumą.“ Pranešime buvo sakoma, kad dėl pokyčių „susiformavo ‛kupolas’, todėl per kelis mėnesius prisipildys Popokatepetlio plyšiai, o tai gali sukelti išsiveržimą“.

Ketvirtadienį, 1996 m. gegužės 2 d., posėdyje Pueblos mieste buvo aptarta nauja Popokatepetlio veiklos stadija. Dr. Servandas de la Kruz Reina, Geofizikos instituto prie Meksikos nacionalinio autonominio universiteto narys, pasakė: „Žinoma, tai kelia didelį nerimą... Ugnikalnio sprogimo pavojus visada gali padidėti. Tai gali įvykti, ir mes to jokiu būdu neneigiame.“

Buvo pakritikuota, kad nors vyriausybė kalba apie apgyvendinimo programas bei evakuaciją ir rengia susitikimus duoti gyventojams nurodymus, iš tikrųjų to rajono žmonės mano, jog jiems nesuteikta aiškių gairių, ką daryti, jeigu ugnikalnis išsiveržtų. Pavyzdžiui, minėtame susitikime įvairūs atstovai iš netoli ugnikalnio esančių miestų tvirtino, kad jie net nežino, į kurią priedangą ar priedangas eiti nelaimės atveju.

Į ugnikalnio siunčiamus perspėjimus reikėtų žiūrėti rimtai. Apdairūs žmonės, be abejonės, padarys viską, kas įmanoma, kad išsaugotų savo gyvybę, net jei tektų prarasti turtą. Jehovos Liudytojai, gyvenantys šioje zonoje, ruošiasi evakuotis, jei to prireiks. Pagalbos komitetas yra įgaliotas reguliariai lankyti to rajono Liudytojus ir nurodyti, ką jie turėtų daryti nelaimės atveju. Tie, kurie gyvena arčiau pavojingos vietos, skatinami palikti šį rajoną, kol dar nevėlu, nes vulkanologai aiškiai perspėjo apie pavojų, keliamą šio ugnikalnio. Žinoma, kiekvienai šeimai paliekama apsispręsti.

Dabar ugnikalnio kaimynystėje žmonės gyvena įprastinį gyvenimą. Tačiau sveikas protas diktuoja, kad gyventojai rimtai žiūrėtų į kiekvieną ugnikalnio „perspėjimą“ arba valdžios nurodymą, kad padėtis kritiška. Nėra išmintinga likti abejingiems šio didingo, bet grėsmingo Popokatepetlio ugnikalnio perspėjimams.

[Rėmelis 20 puslapyje]

Rekomendacijos nelaimės atveju

Nacionalinis stichinių nelaimių prevencijos centras pateikė sąrašą priemonių, kurių reikėtų imtis prieš prasidedant nelaimei:

• Sužinokite savo evakuacijos maršrutą. (Paieškokite aukštų vietovių — ne įdubų, kur galėtų tekėti lava, vanduo ar purvas).

• Turėkite paruoštą lagaminą su asmeniniais dokumentais, vaistais, vandeniu, rūbų pakaitą (geriau ką nors storo, kas dengia visą kūną), kepurę, nosinę užsidengti nosiai ir burnai, žibintuvėlį, radiją, baterijų ir apklotą.

• Susitarkite su giminėmis, kurie prireikus priimtų jus gyventi, — taip išvengsite visuomeninio prieglobsčio.

• Imkite tik būtiniausius daiktus. Neimkite naminių gyvulėlių ar gyvūnų.

• Žinokite, kaip surasti visuomeninį prieglobstį.

• Atjunkite elektrą, dujas ir vandenį.

• Išlikite ramūs.