Vanduo — planetos gyvybės šaltinis

BESPALVIS, bekvapis, beskonis ir neturintis kalorijų vanduo labai svarbus bet kokiai gyvybei žemėje. Joks žmogus, gyvūnas ar augalas negalėtų be jo gyventi. Vanduo būtinas tiek drambliui, tiek mikrobui; jis niekuo nepakeičiamas. Kad išliktų sveikas, kiekvienas iš daugiau kaip penkių milijardų žemės žmonių skysčių ar maisto pavidalu kasdien turi suvartoti apie du su puse litro vandens. Jei nebūtų vandens, nebūtų ir gyvybės.

Be vandens neįmanoma užauginti nei pasėlių, nei gyvulių. Jeigu nėra vandens, nėra ir maisto, o be maisto neegzistuoja gyvybė.

Laimei, vandens yra daug. Nufotografuota iš kosmoso, mūsų nuostabi žydroji planeta atrodo taip, tarsi ją reikėtų pavadinti Vandeniu, o ne Žeme. Iš tikrųjų, jeigu pasaulio vandenys vienodai padengtų planetos paviršių, ji pasidarytų pasauliniu 2,5 kilometro gylio vandenynu. Visą sausumos plotą galėtų apsemti Ramusis vandenynas.

Žinoma, didžioji dalis žemės vandens yra jūrose, o jūros vanduo sūrus. Gerdamas vien jūros vandenį, žmogus netrukus mirtų iš troškulio ir dehidracijos, kūnui stengiantis pašalinti druskos perteklių. Jūros vanduo netinkamas vartoti nei žemės ūkyje, nei pramonėje — jis pražudo daugumą pasėlių ir greit pragraužia mechanizmus. Todėl daugiausia jūros vandenį žmonės gali vartoti tik pašalinę druską, o tai yra brangus procesas.

Pasaulyje yra tik 3 procentai gėlo (nesūraus) vandens. Beveik visas tas gėlas vanduo — apie 99 procentai — yra susikaupęs ledynuose arba slypi giliai po žeme. Tik 1 procentas lengvai prieinamas žmonijai.

Vienas procentas atrodo nedaug. Ar mes galime pritrūkti gėlo vandens? Tikriausiai ne. Žurnale People & the Planet pareiškiama: „Vienodai paskirstant ir racionaliai vartojant, net ir to [1 procento] vandens pakaktų išlaikyti dvigubai ar trigubai didesnį pasaulio gyventojų skaičių negu dabartinis.“

Iš esmės bendras vandens kiekis žemėje nei didėja, nei mažėja. Leidinyje Science World sakoma: „Vanduo, kurį jūs vartojate šiandien, galbūt kažkada malšino dinozauro troškulį. Mat mūsų dabar turimas vanduo Žemėje yra viskas, ką mes visada turėjome arba visada turėsime.“

Taip yra dėl to, kad vanduo visame pasaulyje nuolat cirkuliuoja — iš vandenynų jis patenka į atmosferą, dirvą, upes ir vėl grįžta į vandenynus. Vienas išmintingas vyras labai seniai užrašė tokią tiesą: „Visos upės teka į jūrą, o jūra vis nepilna. Į vietą, iš kur upės išteka, į ten jos tekėdamos vėl grįžta“ (Ekleziasto 1:7).

Nors žemėje gausu gėlo vandens, daugelis vietovių patiria krizę. Kituose straipsniuose nagrinėjamos tos problemos ir jų sprendimo perspektyvos.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

NASA nuotrauka