Stebime pasaulį
Alkoholizmas Meksikoje
Meksikos Socialinės apsaugos instituto atlikti tyrinėjimai parodė, kad 1991 metais Meksikoje buvo daugiau nei keturi milijonai alkoholikų. Bet iki 1997-ųjų tas skaičius galbūt padvigubėjo, — praneša Meksiko miesto laikraštis El Universal. Jame cituojami Anoniminių alkoholikų organizacijos žodžiai, kad iš aštuonių milijonų Meksikos alkoholikų trys milijonai gyvena Meksiko mieste. Pasak El Universal, daugumą nusikaltimų Meksikoje padaro neblaivūs asmenys. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu daromos pravaikštos ir blogėja mokymasis. Chosė Manuelis Kastrehonas, Kovos su blogais potraukiais valstybės tarybos atstovas, sako, kad „50 procentų smurto šeimose atvejų ir penktadalis nelaimingų atsitikimų darbe yra tiesioginiai alkoholio vartojimo padariniai“.
Patarimai lėktuvų keleiviams
Ilga kelionė lėktuvu vargina protą ir kūną, todėl Londono laikraštyje The Times duodama kai kurių patarimų, kaip sumažinti įtampą. Pavyzdžiui, patariama „vengti alkoholio, bet gerti daug gaiviųjų gėrimų, valgyti tik lengvą maistą ir įsivaizduoti save malonioje vietoje“. Ramiai sėdint ilgą laiką gali sutinti kojos ir atsirasti jausmas, kad per ankšti rūbai. Todėl, kaip sako The Times, „gydytojai pataria atsisagstyti drabužius, nusiauti batus ir paprašyti sėdimos vietos prie perėjimo, kad būtų galima vaikščioti į tualetą“. Kelionės metu lankstydami bei ištiesdami rankas ir kojas, galite išvengti kraujotakos sutrikimų. Norėdami įveikti vangumą po ilgo skrydžio, „prityrę keliautojai prieš kelionę kartais pakeičia savo įprastą dienos režimą. Vykstantieji į rytus vieną savaitę keliasi anksčiau, o keliaujantieji į vakarus eina vėlai miegoti“.
Keliaujančios Tokijo varnos
Varnos Tokijuje (Japonija) turi įprotį kasdien keliauti iš priemiesčių į miestą, — praneša laikraštis The Daily Yomiuri. Paukščių žinovai sako, jog tai prasidėjo prieš keletą metų, kai varnų populiacija Tokijo parkuose ir šventyklų teritorijose tiek padidėjo, kad joms teko sukti lizdus kitur. Tada varnos atrado priemiestinio gyvenimo patogumus. Tačiau joms trūko vieno dalyko — puikaus miesto maisto, kurio jos rasdavo tarp šiukšlių ir atliekų. Tą sunkumą jos įveikė išsiugdydamos „reguliaraus keliavimo įprotį, panašiai kaip važinėjantys į darbą tarnautojai. Rytą jos skrenda į miestą ieškoti maisto, — sakoma The Daily Yomiuri, — o vakare grįžta į priemiesčius“.
Gamtos turtai pavojuje
◆ Šiaurrytiniame Indijos regione, turtingame augalų ir gyvūnų, dabar priskaičiuojama 650 rūšių augalų ir 70 rūšių gyvūnų, kuriems gresia išnykimas. Trapi ekosistema Megalajos valstijoje prie sienos su Bangladešu pripažinta vienu iš 18 ‛karštųjų taškų’, kur bioįvairovei gresia pavojus. Kaip buvo pranešta The Asian Age, be kitų veiksnių, ekosistema kenčia dėl žmonių kišimosi ir niokojimo. Septynių šiaurrytinių Indijos valstijų bioįvairovė ekologiniu atžvilgiu yra trapesnė ir jautresnė negu kitose šalies vietose.
◆ Italijoje taip pat vis daugiau augalų rūšių ir porūšių gresia pavojus. 1992 metais 458 rūšys buvo saugotinos, o 1997 metais tas skaičius pasiekė 1011. „Maždaug septintadalis rūšių, sudarančių Italijos florą, yra pavojuje, o 29 rūšys jau išnyko per pastaruosius kelis metus“, — sakoma Corriere della Sera. Daugiau kaip 120 rūšių „gresia didelis pavojus išnykti tuojau“, o beveik 150 rūšių toks likimas gali ištikti artimoje ateityje. Botaniko Franko Pedročio iš Kamerino universiteto požiūriu, „šie skaitmenys rodo pavojingą situaciją“. Vienas augalas išnyko savo natūraliojoje aplinkoje, kai vienintelė vieta, kurioje jis augo, buvo paversta futbolo aikšte.
◆ Argentinoje 500 iš 2500 tenykščių gyvūnų rūšių yra pavojuje, — pranešama Buenos Airių laikraštyje Clarín. „Nors bioįvairovės išsaugojimas yra raktas užtikrinti dabartinės ir būsimosios žmonijos gerovę, daugeliui gyvūnų gresia pavojus išnykti“, — sako Klaudijas Bertonatis, Laukinių gyvūnų apsaugos fondo departamento koordinatorius. Tarp saugotinų Argentinos gyvūnų yra šarvuočio, jaguaro, vikunijos, banginio ir sausumos vėžlio rūšys. „Nors pardavinėti juos uždrausta“, — sakoma pranešime, — didesnėje Buenos Airių dalyje „kasmet parduodama apie 100000 vėžlių“. Bertonatis pažymėjo: „Žmogus, kuriam pirmajam turėtų rūpėti, kaip išsaugoti šį turtų šaltinį, yra atsakingas už daugumą pavojų, dėl kurių daugelis rūšių yra prie išnykimo ribos.“
Ar Marija pirmoji pamatė prisikėlusį Kristų?
Popiežius Jonas Paulius II pareiškė, kad „pagrįsta manyti, jog [Jėzaus] Motina [Marija] tikriausiai buvo pirmas asmuo, kuriam pasirodė prisikėlęs Jėzus“ (L’Osservatore Romano). Nė vienoje iš keturių evangelijų nekalbama apie Jėzaus motiną buvus prie jo kapo, kai šis buvo rastas tuščias. Tačiau popiežius dar pasakė: „Kaip galėtų Palaimintoji Mergelė, buvusi pirmoje mokinių grupėje (plg. Apd 1:14) būti išskirta iš tų, kurie susitiko jos dieviškąjį Sūnų, kai jis prisikėlė iš numirusių?“ Popiežius pateikė įvairių argumentų mėgindamas paaiškinti, kodėl evangelijose nėra pranešimo apie Jėzaus susitikimą su savo motina. Faktas tas, kad šventoji dvasia neįkvėpė evangelijos rašytojų paminėti apie tokį įvykį. Šiuo atžvilgiu ji nepaminėta ir apaštalų laiškuose (2 Timotiejui 3:16).
Pavojinga Pietų vasara
Pietų pusrutulyje sausis yra vienas karščiausių mėnesių. Esant karštiems orams, svarbu saugotis perkaitimo, — aiškinama žurnale FDA Consumer. Nors dėl perkaitimo kasmet miršta šimtai žmonių, to nesunku išvengti, — sako endokrinologė dr. Elizabet Koler. Perkaisti galima įtemptai dirbant kaitroje, bet tai atsitinka ir senesniems žmonėms, kurie neturi oro kondicionieriaus ir yra varginami sveikatos problemų, pavyzdžiui, diabeto ar širdies ligos. Temperatūrai kylant, jei dirbama, FDA Consumer pataria gerti daug vandens — vieną litrą per valandą. Jei tenka būti saulėje, nuo jos saugokitės tam skirtu kremu, nešiokite plačiabrylę skrybėlę ir vilkėkite laisvus drabužius. Jei neturite oro kondicionieriaus, o yra pavojus perkaisti, „išsimaudykite vėsioje vonioje, dažnai apsipurkškite vandeniu ir sėdėkite priešais ventiliatorių. Jei jus pradeda pykinti, išsikvieskite greitąją medicinos pagalbą“. Dr. Koler perspėja: „Jei žmogus perkaito, jį reikia gelbėti tuoj pat.“
Veiksminga „kančia“
„Galvos skausmas, nuovargis, susilpnėjusi atmintis, regėjimo sutrikimas, svaigulys, kvėpavimo sunkumai, kataralinis kurtumas, ūžesys ausyse [ir] suglebusi oda“ — visa tai gali atsirasti dėl kenksmingo pastato sindromo arba KPS, — sako Džono Muro universiteto tyrinėtojas Džekas Rostronas. KPS, 1986 metais oficialiai pripažintas Pasaulinės sveikatos organizacijos, gali „paprastą ėjimą į darbą paversti vos ne kančia“, — tvirtina jis. Centralizuotai valdomuose, oro kondicionierius turinčiuose pastatuose su neatsidarančiais langais gali kauptis oro teršalai, pavyzdžiui, nuodingos dujos ir dalelės, kurias išskiria kopijavimo aparatai bei spausdintuvai, — praneša Londono laikraštis The Independent. Norint išvengti KPS, oro gaivinimo sistemos turi būti dažnai ir nuodugniai valomos. Rostronas pažymi: „Darbas atliekamas geriau, kai nedidelės žmonių grupės dirba mažuose kabinetuose su atidaromais langais.“
Žiemos perspėjimas
Bet kuriam žmogui, praleidžiančiam laiką lauke žiemos šaltyje ir vėjyje, gresia hipotermija — pavojingas kūno temperatūros sumažėjimas, — sakoma laikraštyje The Toronto Star. Tai įvyksta „kūnui netenkant šilumos greičiau, negu jis gali pasigaminti“, — teigiama pranešime ir priduriama, kad „hipotermijai atsirasti temperatūra nebūtinai turi būti žemiau nulio“. Pagyvenusių žmonių medžiagų apykaita silpnesnė ir dėl to blogiau kompensuojama prarasta šiluma. Jiems, kaip ir vaikams, yra didesnis pavojus. Kai žmogus, būdamas lauke, „sušąla, sušlampa, pavargsta, išalksta, pradeda drebėti, negaluoja [ir] yra nepatenkintas“, jam gresia hipotermija, — sakoma leidinyje Wilderness First Aid Handbook. Tokiam asmeniui reikia suteikti pastogę, sausus rūbus, duoti maisto ir skysčių, bet ne alkoholio arba kofeino. Jeigu jis neatsigauna, reikia nedelsiant kreiptis medikų pagalbos.