Stebime pasaulį

Ankstyvas krūties vėžio nustatymas

Krūties vėžys — labiausiai Brazilijos moterų tarpe paplitusi piktybinė liga: apskaičiuota, kad ja serga 1 iš 12 moterų, — praneša Brazilijos žurnalas Medicina Concelho Federal. Visas vyresnes negu 25 metų moteris žurnalas ragina reguliariai pačias tikrintis krūtis. Jame patariama pirmą krūties rentgenogramą pasidaryti 35—40 metų moterims; kurioms tarp 40 ir 50 metų — kas dvejus metus, o dar vyresnėms — kiekvienais metais. Moterims, kurios vartoja maistą, gausų sočiųjų riebalinių rūgščių, arba kurių giminaitės sirgo krūties vėžiu, yra didesnis pavojus susirgti, tačiau 70-čiai procentų sergančiųjų krūties vėžiu nebuvo jokių žinomų pavojingų veiksnių susirgti. Šis faktas, pažymi žurnalas Medicina, „aiškiai parodo, kaip svarbu nustatyti ligą pačioje pradžioje“. (Žiūrėk 1994 m. balandžio 8 d. Atsibuskite!, rusų k.)

Piktnaudžiaujama įsigyjamais be recepto vaistais

Laikraštyje The Irish Times rašoma, kad Šiaurės Airijoje didėja potraukis prie vaistų, įsigyjamų be recepto. Šiaurės Airijoje ir daugelyje kitų šalių tokias prekes kaip vaistai nuo skausmo bei nuo kosulio, kuriuose yra kodeino arba kitų potencialių narkotikų, galima įsigyti be recepto. Nesąmoningai pripratusieji prie šių narkotikų stengiasi tenkinti savo potraukį, nes jei liautųsi, juos kamuotų pykinimas bei depresija. Vienas narkomanas išeikvojo savo palikimą, pardavė namus ir įsiskolino 18000 svarų sterlingų (116000 litų), kad kas savaitę nusipirktų 70 buteliukų vaistų su narkotikais. Frankas Makgoldrikas iš Belfasto Priklausomybės nuo vaistų tyrimo grupės sakė, jog dauguma piktnaudžiautojų vaistais, parduodamais be recepto, nenori pripažinti savo priklausomybės nuo jų bei atmeta idėją, kad kenkia sau. „Jie nepažeidžia įstatymo, — sako Makgoldrikas. — Dauguma net nesuvokia esą narkomanai.“

Mokinių įtaka

Tarp vartotojų Japonijoje mokinės paauglės yra mados pradininkės, — sakoma pranešime, išspausdintame laikraštyje The Daily Yomiuri. Mados greitai plinta paauglėms bendraujant su bendraamžiais, kurių ratas gali viršyti 1000. Per tėvus bei brolius ar seseris jos daro įtaką ir kitokio amžiaus žmonėms. Šios „paauglės turi visa, ko reikia vartotojams: pinigų, smalsumo naujovėms bei laiko savo norams tenkinti“. Apie 68 procentai japonių paauglių per mėnesį vidutiniškai gauna 220 dolerių (JAV) kišenpinigių, be to, daugeliui dar duoda seneliai bei jos pačios užsidirba per nevisą darbo dieną. Sociologai nerimauja dėl paauglių genzai šiko, arba požiūrio „gyvenk šia akimirka“, ir dėl joms būdingos prasmingesnių asmeninių siekių stokos. Naujausi tyrinėjimai parodė, jog dabartinės mokinės paauglės „kenčia iš nuobodulio, nes nesunkiai įsigyja viską, ko tik trokšta“.

Seniausias pasaulio žmogus miršta

Žan Luiz Kalman, seniausias pasaulio žmogus pagal „Gineso pasaulio rekordų knygą“, mirė 1997-ųjų rugpjūčio 4-ąją sulaukusi 122 metų, — praneša Prancūzijos laikraštis Le Figaro. Žan gimė 1875-ųjų vasario 21-ąją Arlyje, Prancūzijos pietryčiuose, kai dar nebuvo išrasta elektros lemputė, gramofonas ir automobilis. Ji ištekėjo 1896-aisiais, turėjo vieną dukrą (ją pergyveno 63 metais) ir vieną vaikaitį; jis mirė 1963-iaisiais. Žan Luiz prisiminė, kad paauglystėje buvo susitikusi su tapytoju Vincentu van Gogu 1888-aisiais, be to, draugavo su poetu, 1904-ųjų metų Nobelio premijos laureatu Frederiku Mistraliu. Žan šmaikščiai kalbėdavo apie ilgaamžiškumo paslaptis minėdama tokius veiksnius kaip juoką, veiklumą bei „gerą skrandį“.

Dvikalbiai vaikai

Mažyliui mokantis gimtosios kalbos daug kalbinių gabumų kaupiasi smegenų srityje, vadinamoje Brokos zona. Neseniai Slono ir Keteringo vėžio centre, Niujorke, tyrinėtojai pagal funkcinį magnetinio rezonanso vaizdą nustatė, kokia dvikalbių asmenų smegenų dalis yra aktyvi jiems kalbant viena ar kita kalba. Tyrimai parodė, jog kai vaikystėje asmuo išmoksta dvi kalbas vienu metu, abi jos yra saugomos toje pačioje Brokos zonoje. Tačiau jei kalbėti antrąja kalba išmokstama paauglystėje arba vėliau, tada smegenyse ji būna šalia pirmosios, o ne kartu su ja. Londono laikraštyje The Times komentuojama: „Atrodo, kad išmokus pirmąją kalbą Brokos zonoje susidarė grandinės, todėl antroji turi būti įkurdinama kažkur kitur.“ Tyrinėtojai mano, jog tai padeda paaiškinti, kodėl vyresnio amžiaus žmonėms yra sunkiau išmokti kitą kalbą.

Kinai susirūpinę vaikų auklėjimu

Padedant Kinijos visuomeninių mokslų akademijai, neseniai buvo išsamiai nagrinėjami tėvų ir vaikų santykiai, — rašoma žurnale China Today. Šis tyrinėjimas parodė, jog daugelis tėvų susirūpinę šiuolaikinių vaikų auklėjimu. Pasak China Today, „kai kurie visai nebežino, ko mokyti vaikus: tradicinės kinų etikos — dorumo, kuklumo, kantrumo ir rūpestingumo, ar šiuolaikinės konkurencinės moralės“. Apie 60 procentų tėvų nerimavo dėl neigiamo televizijos poveikio vaikams. Žinių tyrinėtojas Bu Vei patarė tėvams nustatyti, kokias programas leisti vaikui žiūrėti, atsižvelgiant į jo amžių bei charakterį, žiūrėti ir kartu su vaiku aptarti tas programas, be to, riboti televizijai skirtą laiką.

Užimti kanadiečiai

Kanadiečiai dirba daugiau valandų ir daugelis kenčia to pasekmes, — sakoma laikraštyje The Globe and Mail. Ekonominio nesaugumo jausmas privertė vyrus bei moteris, net mažų vaikų tėvus dirbti sunkiau ir ilgiau. Apie 2000000 kanadiečių per savaitę dirba vidutiniškai po daugiau nei devynias valandas viršvalandžių, o 700000 dirba dar bent viename darbe. Kai kurie tyrinėtojai sako, kad nerimas labai padidėjo, ypač tarp tarnautojų. Specialistai susirūpinę, kad tai paveiks vaikus, nes šie retai mato savo tėvus. Dr. Keris Dalis iš Gvelfo universiteto (Ontarijas) Šeimos tyrimų fakulteto pažymi: „Žmonės suvokia, jog jų gyvenimas sukasi ratu. Jie nežino, kaip iš jo ištrūkti.“

Bandos varovas — danguje

Lėtaeigius lėktuvus, vadinamus ultralengvaisiais, dabar ūkininkai naudoja galvijams ir avims į savo dideles fermas suvaryti, — pranešama Brisbano (Australija) laikraštyje The Sunday Mail. Vienas Kvinslando ūkininkas sako, kad jo ultralengvasis lėktuvas jam sutaupydavo dviejų savaičių atlyginimus, kuriuos būtų sumokėjęs keliems vyrams kaskart, kai reikėdavo suvaryti avis. „Motociklas pakeitė arklį, o lėktuvas — motociklą“, — pareiškė jis. Šiame ultralengvajame lėktuve įtaisyti galingi magnetofonai, kuriais leidžiami šunų lojimo įrašai. Girdėdami tai „išsigandę galvijai ir avys šuoliuoja į artimiausius aptvarus“, — pranešama straipsnyje.

Didžiausias ryklio priešas?

Rykliai dažniausiai kelia baimę žmonėms. Bet atrodytų, kad rykliams yra daugiau priežasčių bijoti žmogaus. Kiekvienais metais „keletas tuzinų“ žmonių žūva užpulti ryklių, o maždaug 100000000 ryklių kasmet nužudo žvejai, — pranešama Prancūzijos laikraštyje Le Monde. Šis faktas kelia nerimą daugeliui okeanologų; jie baiminasi, jog natūrali vandenynų pusiausvyra gali būti pažeista, jei naikinimas tęsis. Rykliai vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį kontroliuodami jūrų gyvūnijos gausą. Kadangi rykliai lėtai bręsta ir po ilgo nėštumo veda tik keletą jauniklių, per didelė žūklė kelia grėsmę kai kurių ryklio rūšių išlikimui. Vienas paprotys okeanologų ypač smerkiamas yra „nupelekinimas“ — pelekai nupjaunami maistui, o ryklys išmetamas atgal į jūrą nugaišti.

Įtampa dėl nedarbo

Remiantis tyrinėjimais, aptartais Vokietijos laikraštyje Süddeutsche Zeitung, emocinė ir socialinė įtampa dėl nedarbo veikia asmens sveikatą. Sakoma, jog tokia įtampa silpnina kūno imuninę sistemą. Bedarbius dažniau nei dirbančiuosius vargina padidėjęs kraujospūdis bei širdies priepuoliai. „Ilgalaikis bedarbis patiria didesnę ir skaudesnių padarinių keliančią įtampą negu dirbantysis, — sako Hanoverio (Vokietija) universiteto profesorius Tomas Kizelbachas. — Beveik visi bedarbiai kenčia nuo kokių nors slegiančių negalavimų.“ Bedarbių skaičius Europos Sąjungos šalyse, kaip sakoma, beveik prilygsta Danijos, Suomijos ir Švedijos bendram gyventojų skaičiui.