Nuostabus miniatiūrinių knygų pasaulis

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO BRITANIJOJE

KRAŠTUTINUMAI žavi — didžiausias kalnas, giliausias vandenynas, aukščiausias pastatas, ilgiausias tunelis; o kuo įdomi mažiausia knyga? Miniatiūrinės knygos — nuostabios! Jų išspausdinta ne vienas milijonas, visomis įmanomomis temomis, bent 20-čia kalbų. Jei nesi tyrinėjęs jų, pažvelk į jų pasaulį dabar.

Kas yra miniatiūrinė knyga? Tokiomis priimta laikyti knygas, kurių ilgis ir plotis neviršija 76 milimetrų. Žiūrimas ir viršelio dydis, nors kai kurie pedantiški kolekcionieriai matuoja tik knygos puslapius. Kodėl buvo spausdinamos šios miniatiūrinės knygelės?

Meno sritis

Nors tai gal ir neįtikima, dauguma miniatiūrinių knygų gan lengvai įskaitomos. Tad nesunku nešiotis ir skaitinėti mažyčius almanachus, klasikinius kūrinius, romanus, dramas, žodynus bei šventus raštus. Anksčiau tokių mažų knygelių ir būdavo įsigyjama dėl šios priežasties, tačiau šiuolaikiniam kolekcionieriui labiau rūpi kita miniatiūrinių knygų ypatybė — jų spausdintojų ir rišėjų meistriškumas.

Spaustuvininkai turėjo įveikti daugelį techninių kliūčių, kurdami ir gamindami šriftą, įskaitomą per padidinamąjį stiklą arba be jo. Taip jie išleido nemažai labai puošnių knygelių. Popieriaus bei rašalo gamintojai irgi pritaikė savo meistriškumą, kad spaudinių tekstas būtų nepriekaištingai aiškus.

Išspausdinta knyga įrišama; esama labai puošniai įrištų miniatiūrinių knygų. Menininkas atskleidžia savo įgūdžius darydamas mažyčius viršelius iš įspaustos odos, aukso ar sidabro filigrano, vėžlio kiauto arba dekoruoto emalio. Kartais viršeliai daromi iš šilko arba aksomo, būna išsiuvinėjami, kartais netgi puošiami perlais bei kitokiais blizgučiais, o kai kurioms knygelėms padaromi apsauginiai dėklai.

Graveriai, iliustruojantys tekstus, yra sukūrę neįtikimai smulkių iliustracijų, neretai užimančių mažiau kaip 6 kvadratinius centimetrus popieriaus! Vienas pavyzdys — anglų leksikografo, daktaro Samuelio Džonsono, portretas 368 puslapių žodyne Bryce’s Thumb English Dictionary, išleistame XIX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje; kitas — Šekspyro knygos „Karalius Ričardas III“, 1909 m. dedikuotos anglų aktorei Elinai Teri, iliustracija priešais antraštinį lapą.

Paryžiuje išspausdintas rinkinys Bibliothèque Portative du Voyageur yra mažytė biblioteka, kurią, kaip manoma, Napoleonas Bonapartas imdavo su savimi į karo žygius. Jos 49 prancūzų klasikos tomai sudėti oda trauktoje dėžutėje, kuri užrakinta atrodo kaip didelė folianto formato knyga.

Nykštukinė Biblija

Nykštukinė Biblija ne visada būna visa Biblija. Kai kurios iš jų — tai tik „Naujasis Testamentas“. Kitose bibliniai pasakojimai pateikiami sutrumpintai arba visa biblinė istorija apibendrinama 7000 žodžių; jos skirtos vaikams. „Miniatiūrinė Biblija“, „Šventosios Biblijos istorija“ ir „Vaiko Biblija“, — taip jos vadinamos.

Iš kur kilo pavadinimas „nykštukinė Biblija“? Atrodo, ji taip vadinama dėl to, kad yra vos didesnė už žmogaus nykščio galą. Tačiau knygoje Three Centuries of Thumb Bibles sakoma, kad šis pavadinimas galėjo būti sukurtas po to, kai Anglijoje apsilankė garsus Amerikos neūžauga Čarlsas Stretonas, labiau žinomas kaip generolas Nykštukas. Šią prielaidą palaiko faktas, kad Nykštukas apsilankė Anglijoje 1844 metais, o pavadinimas „nykštukinė Biblija“, atrodo, pirmąkart pavartotas Londone 1849-aisiais.

Neįprasti Šventojo Rašto tomai

Mažųjų Biblijų pasaulį papildė keistas leidinukas The Finger New Testament (Naujasis Testamentas Pirščiukas), išspausdintas šio amžiaus pradžioje. Jis tėra 3-jų centimetrų pločio ir 9-ių centimetrų ilgio, — kaip pirštas, tad iš čia ir kilo pavadinimas. Tiksliau kalbant, tai nėra miniatiūrinė knyga, nes jos aukštis didesnis nei 76 milimetrai, nors ji ir priskiriama prie tokių Biblijų. 1,4 milimetro šriftas, kuriuo buvo atspausdinta ši mažytė knygelė, labai aiškus ir daugelis gali lengvai skaityti ją be padidinamojo stiklo.

Vienas neįprastas pavyzdys yra leidinys, pavadintas The Illustrated Bible, kuriame pridėtos eilės Railway to Heaven (Geležinkelis į dangų). Jis buvo spausdinamas daugiau kaip 50 metų, pradėjus tiesti geležinkelius Britanijoje. Autoriui atnešė šlovę dviejų puslapių apimties eilėraštis „Nurodyti tau kitą kelią“, kuriame jis pavyzdžiu paėmė geležinkelį. Tuo kitu keliu pavadintas „Jėzus Kristus, Jehovos Sūnus“. Eilėraštis baigiamas žodžiais: „Sūnau mano, duok širdį savo. Skubėk, kol nepaliko traukinys.“

Įdomi ir 1900 metais išleista knygelė My Morning Counsellor. Joje kiekvienai dienai pateikiama Biblijos ištrauka ir kiekvienas mėnuo pradedamas kokia nors Dievo vardo forma. Pavyzdžiui, vasario mėnuo — „Jehova Šalom“. Tiek ši knyga, tiek prieš tai minėtoji The Illustrated Bible liudija, kad prieš šimtą metų Britanijoje buvo įprasta vartoti Dievo vardą Jehova.

Kuri mažiausia?

Bėgant amžiams daugelį kartų buvo tvirtinta, kad išleista pati mažiausia knyga. Pirmą kartą tai pagrįstai pareikšta 1674 metais, kai buvo mažyčiu šriftu išspausdinta C. van Langės knyga Bloem-Hofje. Leidinyje Miniature Books ji aprašoma kaip „nago dydžio“ ir išliko rekordinė per 200 metų.

Garsus Dantės dramos La Divina Commedia (Dieviškoji komedija) leidimas buvo išspausdintas 0,7 milimetro šriftu; manoma, kad tai pats smulkiausias spaudinio šriftas, sunkiai įskaitomas plika akimi. Ši knygelė buvo išleista 1878 metais Paduvoje (Italija). Išspausdinti 30 puslapių truko mėnesį ir kiekvienai spaudos formai reikėjo naujo šrifto. Vis dėlto buvo išspausdinta 1000 egzempliorių.

Formatas toliau buvo mažinamas. 1978 metais „mažiausia pasaulio knygele“ tapo vaikiškas eilėraštukas Three Blind Mice (Trys aklos pelytės); jį Peizlio mieste (Škotija) išspausdino Glenifero leidykla. Šią nedideliu tiražu išleistą knygutę pranoko tų pačių spaustuvininkų 1985 metais išleisti 85 egzemplioriai kito eilėraštuko — Old King Cole! (Senasis karalius Kopūstas) Kiekvienas iš jų yra vos kvadratinio milimetro dydžio. Puslapius galima vartyti adata!

Šios mažytės knygelės, kurias Luisas Bondis pavadino „ne ką didesnėmis už dulkeles“, byloja apie neapsakomą kantrybę bei meistriškumą. Tačiau jos neatitinka pradinės sampratos, kas yra miniatiūrinės knygos: jos turėdavo būti įskaitomos ir patogios naudoti.

Žavingų miniatiūrinių knygelių kolekcijų galima pamatyti muziejuose, daugelį kitų — pas privačius asmenis. Jeigu kada tyrinėtum jų nuostabų pasaulį, būk su jomis labai atsargus. Tai tikri meno kūriniai!

[Rėmelis/iliustracija 14 puslapyje]

Fotomechaninis mažinimas

Mažiausią „Naująjį Testamentą“ 1895 metais išleido Deividas Braisas iš Glazgo, Škotija. Šio leidinio formatas — 1,9×1,6 centimetro, o storis — tik 0,8 centimetro. Kaip pavyko jį išspausdinti? „Jis puikiai ir aiškiai išspausdintas fotomechaninio sumažinimo metodu“, — knygoje Miniature Books paaiškino Luisas Bondis. Prieš šimtmetį fotografija buvo dar tik gimusi, tad tai nemažas pasiekimas.

Deividas Braisas tuo pačiu metodu išspausdino ir keletą visos nykštukinės Biblijos leidimų. Tiems, kuriems sunku įskaityti smulkų šriftą, kiekviename Biblijos egzemplioriuje yra mažytė lupa, užkišta už viršelio. Naudodamiesi ja, atkaklieji gali skaityti šią Bibliją.

Verta dėmesio, kad fotografiškai sumažintų leidinių spausdinimą pritaikė Jehovos Liudytojai, nacių persekioti Antrojo pasaulinio karo metais ir komunistų — vėliau. Straipsnio iliustracijoje matyti Biblijos studijų vadovėlis, išspausdintas šiuo metodu. Paslėptas degtukų dėžutėje, jis buvo slapta perduotas Liudytojams į nacistų koncentracijos stovyklą.

Ši knygelė tilpo degtukų dėžutėje ir buvo slapta perduota į koncentracijos stovyklą

[Iliustracija 13 puslapyje]

Miniatiūrinės knygos, nors ir mažos, gali būti įskaitomos

[Iliustracija 15 puslapyje]

Miniatiūrinių knygų biblioteka