Lotynų Amerikos muzika žavi pasaulį
GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO MEKSIKOJE
DAUGIAU kaip 400 milijonų žmonių pasaulyje kalba ispaniškai. Neskaitant kinų mandarinų ir hindi, gimtąja ispanų kalba šneka daugiausiai žmonių. Tad nenuostabu, kad daugeliui yra artima Lotynų Amerikos muzika. Žmonės visame pasaulyje mielai klauso mambos, ča ča, merengos arba salsos ritmų ir šoka pagal juos.
Kodėl ši muzika tokia populiari? Iš dalies dėl savo gyvumo, linksmumo. Daugelis Lotynų Amerikos gyventojų mėgsta greitus tropikų ritmus. Kai kurie šių ritmiškų taktų atkeliavo į Lotynų Ameriką su vergais iš Vakarų Afrikos prieš šimtus metų. Reikia pripažinti, jog tam, kas nėra kilęs iš Lotynų Amerikos, kartais sunku įvertinti greitesnes melodijas, palydimas būgno garsų.
Lotynų muzika būna ir lėta, romantiška, net melancholiška. Pavyzdžiui, Lotynų Amerikos bolero visada buvo labai mėgiamas daugelyje šalių. Paprastai jis būdavo atliekamas trio — romantiškai bei poetiškai. Buvęs labai populiarus penktajame ir šeštajame dešimtmetyje bolero pastaruoju metu sugrįžta į jaunųjų vokalinės muzikos atlikėjų repertuarą. Meksiko gatvių muzikantai patraukliais kostiumais, didelėmis plačiabrylėmis skrybėlėmis, grojantys savitą muziką, irgi pripažįstami visame pasaulyje.
Merenga, salsa ir teks-meks
Merenga ir salsa yra populiarios daugelyje šalių. Šie ritmai nėra nauji. Merenga kilo iš Dominikos Respublikos bei Haičio. Ji apibūdinama kaip ‛neįtikimai greita, susidedanti iš pasikartojimų, užkrečiama bei žavinga’. Ispaniškas žodis merengue paprastai reiškia saldumyną, pagamintą iš stipriai išplakto kiaušinio baltymo su cukrumi. Įsižiūrėjęs į energingus kai kurių merengos šokėjų judesius, aiškiai pamatytum, kad pavadinimas tinkamas.
Salsos muzikiniam žanrui būdinga ritmų įvairovė; daugiausia jie kilę iš Kubos bei Puerto Riko. Ispaniškas žodis salsa reiškia „padažas“. Kai kurių nuomone, salsa — tai muzikos samplaika, atsiradusi Niujorke, kai susimaišė atlikėjai iš viso Karibų regiono. Iš ten ji paplito po pasaulį.
Po Seleinos, ispanų kilmės Jungtinių Valstijų dainininkės, nužudymo 1995 metais jos dainos tapo net populiaresnės, nei jai gyvai esant. Ji garsėjo kaip teks-meks muzikos karalienė. Ta muzika yra Amerikos kantri muzikos ir norteño (Šiaurės Meksikos) ritmų derinys. Dainuojama angliškai, ispaniškai arba mišriai: ir ispaniškai, ir angliškai. Tokia muzika labai išpopuliarėjo tarp Lotynų Amerikos kilmės Jungtinių Valstijų gyventojų bei pačioje Lotynų Amerikoje.
Nuosaikus požiūris į muziką bei šokius
Muzika, kaip ir daugelis kitų malonumą teikiančių dalykų, labiausiai džiugina, kai jos yra saikingai (Patarlių 25:16, Brb red.). Krikščionys muzikai išrankūs. Biblijoje primenama: „Rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės: kad nebūtumėte tarytum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, gerai naudojantys laiką, nes dienos yra piktos“ (Efeziečiams 5:15, 16). Puikiai žinoma, kad kai kurių dainų temos nepagarbios, amoralios arba net šėtoniškos. Lotynų muzika nėra apsaugota nuo tokios moralinio pakrikimo įtakos.
Kai kurios lotynų dainos pasižymi nešvankiomis eilėmis. Vienų turinys — dviprasmiškas, o kitų — erotinis arba seksualus. Be to, daugelyje dainų ryškiai atsispindi politinės problemos, smurtas bei maištingumas. Pavyzdžiui, meksikietiška muzika, žinoma kaip korida, nuo seno mėgiama daugelio Lotynų Amerikos kilmės žmonių. Tačiau pastaruoju metu vis populiaresnė darosi naujo tipo korida narco corrido. Šiose dainose pasakojamos žiaurios nelegalių prekiautojų narkotikais istorijos, vaizduojančios juos didvyriais. Be to, kai kuriose gatvės muzikantų dainose iškeliamos užgaulios temos: garbinama girtuoklystė, vyriškas šovinizmas arba nacionalizmas. Panašų susirūpinimą kelia ir merengos, salsos bei kitų lotynų muzikos kūrinių žodžiai.
Kai kurie mėgaujasi lotynų muzika, bet nesupranta žodžių. Netyčia jie galbūt gėrisi dainomis, kuriose aukštinamas seksualinis amoralumas, smurtas arba net okultizmas. Suprantantys ispaniškai, šokdami pagal lengvai įsimenamą ir nerūpestingą ritmą, galbūt nekreipia dėmesio į abejotinus žodžius. Tačiau iš didelės pagarbos Biblijos normoms mes turėtume atidžiai įsiklausyti į kiekvieną dainą, skambančią mūsų namuose arba pobūviuose. Taip apsisaugosime — nesiklausysime dainų, kurių žodžiai įžeidžia Dievą, ir nešoksime pagal jų taktą.
Be to, privalome žiūrėti, kad mūsų šokis nebūtų suklupimo akmuo kitiems (1 Korintiečiams 10:23, 24). Krikščionys saugosi šokdami užsimiršti, kad neprarastų orumo. Jie nenorėtų įsitraukti ir į sąmoningai provokuojančius šokius. Susituokusios poros yra nuovokios, jeigu šokdamos netinkamai nedemonstruoja santuokinio artumo.
Be to, dėl muzikos garsumo ir pobūvių trukmės krikščioniška pusiausvyra irgi reikalauja nuosaikaus sprendimo. Žinoma, Jehovos garbintojai ir taip gali džiaugtis savo pasirinkta muzika, jiems nėra reikalo dalyvauti „triukšmingose puotose“ (NW), iki paryčių aidinčiose trankia muzika. Biblijoje perspėjama: „Gana, kad praėjusį laiką buvote pasidavę pagonių valiai, gyvendami begėdystėmis, geiduliais, girtavimu, pokyliavimu, išgėrimais ir neleistinomis stabmeldystėmis“ (1 Petro 4:3).
Nors šiandieniniai pasilinksminimai dažnai būna amoralūs, vis dėlto esama įvairiausios geros muzikos, kurios klausytis gali kiekvienas. Muzika yra puiki Dievo dovana, o Biblijoje sakoma, kad „viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi... laikas gedėti ir šokti“ (Ekleziasto 3:1, 4, Brb red.). Jei tu mėgsti linksmą, užkrečiamą, džiaugsmingą muziką, tikrai su malonumu klausysies patrauklių lotynų muzikos ritmų ir šoksi pagal juos — nuosaikiai ir santūriai, kaip dera krikščioniui (1 Korintiečiams 10:31; Filipiečiams 4:8).