Nepaprastas rojus

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO KANADOJE

KAI stovi ant aukščiausio skardžio ir rūpestingai apžiūrinėji apačioje nusidriekusį slėnį, tau sukelia pagarbią baimę kvapą gniaužiantis peizažas, — banguojančios kalvos bei statūs tarpekliai. Prieš tave, kiek tik užmatai, atsiveria bekraštė žolės jūra. Pro šalį pralekia stipraus sidabrinių kiečių kvapo — prerijų aromato — prisotintas vėjo gūsis.

Įsivaizduok, vos prieš du šimtus metų galėjai keliauti ištisas dienas nepamesdamas iš akių didžiulių bizonų bandų, juoduojančių neaprėpiamose Kanados ganyklose, ir jausti, kaip nuo milijonų kanopų dundėjimo po tavimi dreba žemė. Net garsioji Afrikos gyvulių migracija negalėjo varžytis su ta daugybe bizonų, klajojusių po begalinę žolės jūrą.

Dabar vieninteliai išlikę pėdsakai, kad jų čia kadaise būta, — didžiuliai bizonų nuzulinti akmenys. Galima pačiupinėti tūkstančių bizonų nugludintas akmenų briaunas bei pamatyti aplinkui ištryptus griovius — mat bizonai kasėsi į akmenis savo niežtinčius kailius. Tau ištrykšta ašaros, tačiau kaltas ne tik stiprus vakarų vėjas, bet ir pagarbi baimė, įkvėpta aplinkinių kūrinijos stebuklų, užvaldžiusių tavo pojūčius. Kur esi? Tu lankaisi nepaprastame rojuje.

Nepaprastas parkas

Sveiki atvykę į pietvakarinio Saskačevano (Kanada) Graslendo nacionalinį parką — vienintelį Šiaurės Amerikos parką, skirtą mišrios žolės prerijoms išsaugoti nepažeistoms. Tiesą sakant, jis susideda iš vakarinės bei rytinės dalies; atstumas tarp jų — 22,5 kilometro. Jo plotas, ko gero, yra 900 kvadratinių kilometrų.

Vietovė nelygi, pilna įvairių kliūčių. Ją tyrinėti geriausia pėsčiam arba raitam. Jei mėgsti nuotykius, gali praleisti keletą naktų po atviru dangumi, tačiau pasiimk pakankamai vandens bei kitų būtinų atsargų. (Žiūrėk rėmelį „Kaip elgtis parke“.) Keliaudamas po parką nepamatysi nei šiuolaikinių pastatų, nei grįstų arba žvyruotų kelių, elektros linijų, šiukšlynų ar mašinų stovėjimo aikštelių. Tu gali nesutikti net kito žmogaus. Iš tikrųjų tai nepaprastas rojus! Įžengęs į parką, tu patenki į savito grožio pasaulį.

Didžioji Šiaurės Amerikos lyguma yra viena labiausiai pakeistų ekosistemų pasaulyje. Mažiau nei prieš du šimtus metų tai buvo visiškai laukinė, neliesta žemė. Šiuo metu, pavyzdžiui, Kanadoje liko mažiau kaip 25 procentai neapdirbtų mišrios žolės prerijų. 1830 metais kilo idėja apsaugoti šias prerijų ganyklas — paversti jas parku. Praėjus daugiau kaip 100 metų, 1957-aisiais, Saskačevano Gamtos istorijos draugija ėmė kurti nacionalinį parką.

Tačiau Graslendo nacionalinis parkas pagal federalinę sutartį su provincija buvo įkurtas tik 1988-aisiais. Dabar šis kartu su kitais Kanados prerijų parkais saugo 22 rūšių augalus, žinduolius bei paukščius, įtrauktus į oficialų Kanados nykstančių rūšių sąrašą. Be to, apsaugoma ir daugelis kitų gyvybės formų; kai kurios neaptinkamos daugiau niekur pasaulyje.

Graslendo parkas — tai kraštas, pasižymintis dideliu temperatūrų skirtumu. Jis yra žemyno centre, nė vienas vandenynas nedaro jam poveikio. Taigi įprasta, kad temperatūra žiemą nukrenta iki -50°C, o vasarą viršija 40°C. Kadangi nepaprastai mažai lyja ir nuolat pučia vėjas, klimatas yra atšiaurus.

Čia gyvūnija gausi, nors iš pradžių nelengvai pastebima. Už kantrybę ir atkaklumą, ypač brėkštant bei temstant, tau gali būti atlyginta gera proga nufotografuoti elnius, kojotus, lūšis, didžiuosius kiškius, tetervinus, gyvates barškuoles, urvines pelėdas, karališkuosius suopius, kilniuosius erelius, egzotiškas šakotarages antilopes (laikomas galbūt greičiausiais Šiaurės Amerikos gyvūnais) arba vienintelę Kanadoje išlikusią juodauodegių prerijų šunų koloniją. Tu pamatysi dar daug kitų šios vietovės paukščių, vabzdžių bei augalų.

Įdomi krašto istorija

Jei nuspręstum aplankyti ypatingąjį parką, skatiname tave kai ką sužinoti apie tą rajoną. Tu įsitikinsi jo turtinga istorija. Pavyzdžiui, dar yra išlikę ženklų, žyminčių istorinį Raudonųjų apsiaustų, Šiaurės Vakarų raitosios policijos, kelią. 1874 metais, išgirdusi gandus apie vietinius neramumus, Kanados vyriausybė pasiuntė būrį, tris šimtus raitų policininkų, į Vakarus, kad įvestų įstatymą bei tvarką. Taip buvo nuslopinta daugelio baimė, esą Jungtinės Valstijos netrukus pasiglemš Kanados Vakarus. Dėvintis ryškiai raudonus apsiaustus ir jojantis ant puikių žirgų būrys atrodė taip įspūdingai, jog ligi šiol jų kelias žinomas kaip Raudonųjų apsiaustų kelias.

Įdomu, kad 1878-aisiais šis rajonas tapo vieno iš drąsiausių indėnų kovotojų Šiaurės Amerikoje — didžiojo sijų vado Sėdinčio Jaučio gyvenamąja vieta. Po sijų pergalės prieš Kasterio pajėgas prie Litl Bighorno tūkstančiai Amerikos sijų, ieškodami priebėgos nuo amerikiečių kavalerijos, bėgo į šią Kanados dalį.

Tame parke yra apie 1800 archeologiniu požiūriu reikšmingų vietų, primenančių tolimą praeitį. Ant daugelio kalnų bei kalvų viršūnių ir pylimų randama iš didžiulių akmenų sudėtų apskritimų — indėnų palapinių žiedų. Šie akmenys kadaise laikė prispaudę bizono kailių palapines, kad jų nenupūstų vėjas. Be to, yra keletas bizonų varymo senovinių takų, kuriais naudojosi lygumų indėnai. Prieš daug šimtmečių ši sritis buvo turtinga medžioklės vieta storapilvių, krikų, asiniboinų, juodakojų bei sijų gentims.

Kalbant apie dar tolimesnę praeitį, rytinėje parko dalyje tarp smarkiai suirusių Killdeer Badlands’o molio kalvų buvo rasta dinozauro liekanų.

Gražus kraštovaizdis

Jei tavęs nenustebins įvairi ir gausi šios žemės flora bei fauna arba įdomi jos istorija, tai tikrai būsi sužavėtas nuostabaus ir įspūdingo kraštovaizdžio. Čia ir įvairiausių paukščių balsai, kiečių kvapas, saulės kaitra, ir vėjas, glamonėjantis tavo odą. Valgyti maistą, pagamintą ant nešiojamosios viryklės, dar maloniau, kai tavo akis glosto nuostabi panorama. Svarbiausia, tu nekliudomai matai aplink iki pat horizonto, ypač palei Dviejų medžių taką (Two Trees Interpretive Trail) parko vakaruose. Viršuje — beribė giedro dangaus žydrynė, papuošta vienišu pūkuotu, baltu debesėliu, lyg plūduriuojančiu kalnu. Stulbinantis peizažas leidžia tau pajusti neaprėpiamą laisvę, bet kartu ir menkumą bei pagarbią baimę.

Kalbant apie prerijas, svarbus ne tik reginys, bet ir pojūčiai. Tos vietovės sužadinti jausmai vėl atves tave į šį nepaprastą rojų. Visa, ką patiri, pripildo širdį dėkingumo. Mintimis imi šlovinti Didįjį Kūrėją, Jehovą, kuris čia viską padarė. Netrukus ateis ilgai lauktoji diena, kai visa žemė taps rojumi ir visiškai atskleis savo grožį.

[Rėmelis 26 puslapyje]

Kaip elgtis parke

Nepamiršk

1. Prieš eidamas į parką užsiregistruoti pas parko tarnautoją ir įsigyti informacinį paketą.

2. Pasiimti pakankamai geriamo vandens. Jo yra tiktai Parko informacijos centre.

3. Dėvėti skrybėlę nuo saulės bei avėti tvirtus, patogius batus, dengiančius kulkšnis, kad apsisaugotum nuo dygių kaktusų.

4. Mojuoti priešais save ištiesta lazda, kai eini per aukštą žolę bei krūmus.

5. Jei turi fotoaparatą arba žiūronus, pasiimti juos. Geriausias laikas stebėti gyvūnus yra brėkštant bei temstant.

ĮSPĖJIMAI: Nekišk rankų arba kojų į tokias vietas, kurių gerai nematai. Užspeistos arba netikėtai užkluptos gyvatės barškuolės gali įkąsti. Nacionaliniame parke neleidžiama erzinti arba medžioti gyvūnų.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 25 puslapyje]

Visos nuotraukos: Parks Canada