Maža sala tampa judriu oro uostu

Gauta iš Atsibuskite! korespondento Honkonge

„MES numušime televizijos antenas nuo stogų!“ — sušuko išsigandusi keleivė, kai pažvelgė pro iliuminatorių, lėktuvui leidžiantis Honkongo Kai Tako tarptautiniame oro uoste. O visai netoli, Koulūne, ant namo stogo skalbinius džiovusi moteris susigūžė nuo nepakeliamo garso, kai virš galvos nuriaumojo lėktuvas.

„Visas sunkumas — kalnai, — sako lakūnas Džonas, kuris ne kartą įveikė šiuos pavojus ir sėkmingai nutupdė lėktuvą. — Jei leidžiamės iš šiaurės vakarų pusės, prieš pat nusileidimo taką reikia staigiai pasukti. Be to, pavojų kelia kalnuose susidarantys žemyneigiai oro srautai.“

Nervingi keleiviai, lakūnai, o ypač Koulūno gyventojai nekantriai laukė tos dienos, kada Kai Tako oro uoste nusileis paskutinis lėktuvas. Ir štai ta diena išaušo. 1998-ųjų liepą Honkonge atsidarė naujas oro uostas.

Oro uostas saloje

Devintajame dešimtmetyje Kai Tako oro uostas dirbo visu pajėgumu. Kadangi nebuvo daugiau kur plėstis, imta ieškoti vietos naujam oro uostui. Tačiau tam Honkonge neatsirado pakankamai plataus bei lygaus lauko. Be to, žmonės nenorėjo tokio triukšmingo kaimyno. Kokia išeitis? Tam tikslui puikiai tiko maža Ček Lap Koko sala, nutolusi į šiaurę nuo didelės, bet menkai apgyvendintos Lantau salos. Tokio projekto troško visi inžinieriai statybininkai.

Norint pastatyti oro uostą, reikėjo išlyginti tą mažąją bei gretimą dar mažesnę salą ir iš jūros atkovoti maždaug devynis su puse kvadratinio kilometro žemės. Siekiant sujungti oro uostą su Honkongu, prireikė nutiesti 34 kilometrų geležinkelį ir greitkelį, iškilusius virš salų bei sąsiaurių ir kertančius Koulūno miestą bei Viktorijos uostą. Tad reikėjo sukonstruoti tiltus, tunelius ir viadukus. Tai buvo vienas didžiausių visų laikų statybos projektų.

Salas jungia originalūs tiltai

Tūkstančiai žmonių atvyksta į Naująsias Honkongo teritorijas pamatyti to, kas žinoma visame pasaulyje, — Lantau grandinės, jungiančios Lantau salą su žemynu. Šią grandinę sudaro kabantysis vantinis tiltas iš Lantau salos į mažą Ma Vano salelę, viadukas virš Ma Vano ir kabantysis kabelinis tiltas, kurio pagrindinis tarpatramis — 1377 metrai. Pastarasis jungia Ma Vano salą su trečiąja, Čing I sala. Tie dviaukščiai tiltai yra vieni ilgiausių pasaulyje. Viršutiniame jų aukšte yra plentas, o aptvertame apatiniame — geležinkelis bei dvi kelio juostos.

Trosai, laikantys kabantįjį kabelinį tiltą, iš tolo atrodo menki. Kyla klausimas: ar inžinieriai viską teisingai apskaičiavo? o gal tiltas šlumštelės į vandenį? Tačiau pažvelgus iš arčiau, trosai pasirodo esą ne tokie menki. 1,1 metro storio trosai susukti iš 160000 kilometrų laido, kurio pakaktų keturiskart apjuosti žemę. Tik tokie stori trosai gali išlaikyti 95 surenkamąsias perdangos dalis, sveriančias po 500 tonų. Paruošus trosus, barža buvo atplukdytos surenkamosios dalys ir kranais iškeltos iš vandens.

Šalia įsikūrę gyventojai pakerėti stebėjo, kaip buvo statomi pilonai, prie kurių tvirtinami trosai. Pilonai kilo be jokių pastolių, tokių įprastų vykdant statybos darbus. Statybininkai naudojosi kilnojamuoju klojiniu. Taip dirbant, formos, į kurias pilamas betonas, vis keliamos aukštyn, todėl jų nereikia kaskart išardyti ir vėl surinkti. Naudodamiesi šia naujove, statybininkai tik per tris mėnesius pastatė 190 metrų piloną.

Honkongas įsikūręs taifūnų siaubiamoje teritorijoje. Ar nuo stiprių vėjų nenukentės tiltas? 1940 metais Takomoje (Vašingtono valstija, JAV) praūžęs viesulas, kurio greitis siekė 68 kilometrus per valandą, sugriovė tiltą. Viesulas taip jį susuko, lyg šis būtų buvęs bambukinis. Nuo to laiko tiltų konstravimas labai patobulėjo. Naujieji tiltai buvo išbandyti ir suprojektuoti taip, kad išlaikytų 300 kilometrų per valandą greitį siekiančius vėjo gūsius.

Iš oro uosto į miestą per 23 minutes!

Nors atstumas keturis kartus didesnis, iš naujojo oro uosto į Honkongo salą patenki greičiau nei iš senojo. Kodėl? Todėl, kad tiesioginiai traukiniai į Honkongo verslo centrą, tinkamai pavadintą Centru, lekia 135 kilometrų per valandą greičiu. Važiuodami traukiniu, pirmiausia išvystame plikus Lantau kalnų šlaitus. Paskui, perskriejęs dar dvi salas ir pasiekęs žemyną, traukinys dumia pro didžiausią pasaulyje krovinių uostą Kvai Čunge. Nuvažiavęs dar penkis kilometrus, jis atvyksta į Mong Koką, kuriame gyvena 170000 žmonių. Tada rieda pro Čim Ša Čujo turistinį centrą ir neria į tunelį po uostu; į galutinę stotelę Centre traukinys atvyksta vos per 23 minutes!

Ateities oro uostas

1992-ųjų gruodį Ček Lap Kokas tebuvo 302 hektarų ploto akmenuota sala. 1995 metų birželį ji virto 1248 hektarų ploto aikšte naujam oro uostui, o Honkongui priklausanti sausumos teritorija padidėjo beveik 1 procentu. Salai išlyginti buvo susprogdinta 44000 tonų labai galingų sprogmenų, o daugybė žemsiurbių į salą plukdė iš jūros dugno iškeltą smėlį. Per patį statybų įkarštį aikštė kasdien padidėdavo daugiau kaip dviem hektarais. Per 31 mėnesį trukusias statybas vidutiniškai kas sekundę buvo pristatoma dešimt tonų žemės. Kai tik gruntą ruošę statybininkai baigė savo darbus, kiti ėmėsi statyti patį oro uostą.

Šiose statybose dirbęs Stivas pasakoja keletą smulkmenų: „Šiuolaikiniai dideli reaktyviniai lėktuvai gali sugadinti blogai padarytą kilimo ir leidimosi taką. Todėl prieš asfaltuojant smėlis buvo suslėgtas didžiuliais volais. Paskaičiuota, kad, tiesiant pirmąjį kilimo ir leidimosi taką bei klojant lėktuvų stovėjimo aikšteles, volai nuriedėjo 192000 kilometrų atstumą, prilygstantį penkioms kelionėms aplink žemę.

Mūsų įmonė sudarė sutartį pastatyti oro uosto pastatą; mes padarėme ir surinkome plienines gegnių santvaras. Kiekviena jų svėrė po 150 tonų. Milžinišku kranu užkėlėme santvaras ant priekabų su daugybe ratų ir vežėme jas į vietą 2 kilometrų per valandą greičiu.“

Oro uosto pastatas visai nepanašus į betoninę dėžę. Stengtasi sukurti lengvą bei erdvų statinį, jaukų oro uosto darbuotojams ir keleiviams. Be to, oro uosto išdėstymas leidžia greitai aptarnauti keleivius. Atvykę prie registracijos langelio, jau po 30 minučių keleiviai gali užimti savo vietas lėktuve. Siekiant supaprastinti judėjimą, žmonės oro uoste pervežami traukiniu be mašinisto. O slenkantys pėsčiųjų takeliai — tikra atgaiva pavargusioms kojoms.

Stivas tęsia pasakojimą: „Kai Tako oro uostas, 1995-aisiais aptarnavęs daugiau kaip 27 milijonus keleivių, nė iš tolo neprilygsta naujajam! Pastarasis kasmet gali aptarnauti 35 milijonus keleivių bei pergabenti tris milijonus tonų krovinių. Ateityje jis galės aptarnauti 87 milijonus keleivių ir iškrauti bei pakrauti devynis milijonus tonų krovinių!“

Honkongas šiam projektui skiria daugybę lėšų: apie 20 milijardų JAV dolerių, arba maždaug 3300 dolerių kiekvienam Honkongo gyventojui, kurių yra 6,3 milijono. Tikimasi, kad Ček Lap Koko oro uostas padės Honkongui toliau klestėti. Ateitis parodys, ar troškimai išsipildys, tačiau dabar aišku viena: nusileidimas Honkonge ilgam liks atmintyje.

[Žemėlapis 12 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Oro uosto geležinkelis. Greitkelis

Ček Lap Koko oro uostas

Lantau sala

Šiaurės Lantau greitkelis

Lantau grandinė

Kap Šui Muno tiltas

Čing Ma tiltas

Vakarų Koulūno greitkelis

Koulūnas

Kai Tako oro uostas

Honkongo sala

[Iliustracija 13 puslapyje]

Čing Ma tilto statyba

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 11 puslapyje]

New Airport Projects Co-ordination Office