Stebime pasaulį

Pasaulio sveikatos problemos

„Žengdami į XXI amžių, vis dar esame varginami infekcinių ligų; dėl jų mirtingumas sudaro net 33% nuo bendro skaičiaus“, — sako dr. Deividas Heimanas iš Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos. Tokią padėtį lemia daugelis dalykų. Keletas jų paminėta JAV medikų asociacijos žurnale: gyventojų gausėjimas, prastas rūpinimasis skiepijimu, perpildyti miestai, aplinkos pokyčiai ir visur blogėjanti visuomenės sveikatos priežiūra. Be to, infekcinėms ligoms plisti padeda priverstinė migracija, pabėgėliai bei masinis keliavimas. „Joms tikrai galima užkirsti kelią, — sako dr. Heimanas. — Priemonių toms ligoms įveikti arba pašalinti pakanka.“

Mormonai ir politika

Žurnale Christian Century rašoma, kad Paskutiniųjų dienų šventųjų (PDŠ) Jėzaus Kristaus Bažnyčia paragino Jungtinėse Valstijose gyvenančius savo narius būti politiškai veiklesnius. Aukščiausioji PDŠ taryba, pirmoji prezidentūra, neseniai išsiuntinėjo laišką, skatinantį „noriai tarnauti mokyklų taryboje, miestų ir apygardų tarybose bei komisijose, valstijų įstatymų leidybos organuose ir kituose rinktiniuose ar skirtiniuose aukštuose postuose, taip pat savo pasirinktos partijos veikloje“. Laiške rašoma, kad pati Bažnyčia nerems nei kandidatų, nei politinių partijų. Žurnalas priminė, jog pirmieji „mormonai vengė įsitraukti į vyraujančių srovių politiką ir siekė įkurti savo teokratiją dabartinėje Jutos valstijoje“.

Dėl stresų gausėja eismo nelaimių

Vokietijos sveikatos apsaugos bei socialinio aprūpinimo sąjungos tyrinėjimas rodo, jog žmogaus požiūris į savo darbą turi didelės įtakos vairavimui. Laikraščio Süddeutsche Zeitung pranešimu, tie, kurie jaučia įtampą darbe, labiau rizikuoja sukelti eismo nelaimę. „Žmogus, kurį graužia nusivylimas viršininku ar kolegomis, gali būti nebe toks dėmesingas už vairo“, — sakoma pranešime. Minėto tyrinėjimo duomenimis, 75 procentai žmonių, padariusių avariją pakeliui į darbą arba atgal namo, skundėsi „dėmesingumo stoka, dideliu kitų greičiu, skubėjimu arba stresu“. Be to, manyta, jog veikiami nemalonios įtampos į avarijas pakliūva daugiausia vyrai, tačiau tyrimai parodė, kad labai rizikuoja už vairo ir mažų vaikų mamos. Laikraštyje rašoma: „Jos dažnai jaučia didelę įtampą, nes laiku turi pasiimti savo vaikus iš darželio arba spėti paruošti valgį per pietų pertrauką.“

Gydytojai ir narkotikai

Kanados žurnalo The Medical Post pranešimu, vadovaujantys Britanijos sveikatos apsaugos darbuotojai tvirtina, jog „kas penkioliktas gydytojas turi potraukį į alkoholį arba narkotikus“. Bandydamos įveikti tą problemą, pagrindinės Britanijos medikų organizacijos norėtų įvesti nelauktus narkologinius testus, padedančius nustatyti, kurie gydytojai svaiginasi narkotikais ar alkoholiu. Manoma, jog daugiau nei 9000 Britanijos gydytojų, tiek vyrų, tiek moterų, piktnaudžiauja alkoholiu arba narkotikais. Stebina, kad kai kurie gydytojai „neieško pagalbos, nes nežino, kur jiems kreiptis“, — sakoma žurnale.

Vaikų košmarai — įprastas reiškinys

Baugūs sapnai vargina beveik visus vaikus. Manheimo (Vokietija) Centrinio psichinės sveikatos instituto duomenimis, 9 iš 10 vaikų sakosi prabundą nuo sapnų. Paprastai slogiuose sapnuose jie bėga nuo kažko, krenta iš didelio aukščio arba juos užklumpa karas ar stichinė nelaimė. Tokie sapnai daugiausia yra fantazijų ir tikrovės kratinys. Berniukai paprastai pamiršta, ką sapnavę. O mergaitės dažnai pasakoja savo sapnus arba rašo apie juos. Laikraštyje Berliner Zeitung pranešama, jog vaikams, norintiems atsikratyti košmarų sukelto nerimo, specialistai rekomenduoja išsipasakoti sapną, nupaišyti jį arba suvaidinti kokią nors sceną iš jo. Tuomet per keletą savaičių tokie sapnai vis retėja ir daugiau nebegąsdina.

Pašildytame maiste toksinai nesuyra

Leidinyje Tufts University Health & Nutrition Letter rašoma, kad negalima valgyti mėsos, laikytos ne šaldytuve daugiau nei porą valandų po virimo. Ar kenksmingos bakterijos nežus, jei ją iš naujo pavirinsime? „Iš naujo šildant tokią mėsą, jos paviršiuje atsiradusios bakterijos gali žūti, bet tam tikrų jų rūšių pagaminti ligas sukeliantys toksinai išliks“, — rašoma minėtame leidinyje. Paplitusios bakterijos stafilokoko pagamintas toksinas gali sukelti skrandžio skausmą, viduriavimą, vėmimą, drugį, karščiavimą ir galvos skausmą. „Jei net maisto šildymo temperatūra labai aukšta, tas toksinas išlieka.“

Brazilijos karnavalas

Pasak Nando.net, „karnavalas galbūt išgarsino Rio de Žaneirą, tačiau vis daugiau brazilų juo nesidomi“. Nemažai pasaulio žmonių mano, jog brazilai tik ir gyvena ta metų švente. Tačiau visai kitką rodo Brazilijos socialinių tyrimų instituto atlikti tyrinėjimai. Nustatyta, kad 63 procentai brazilų nedalyvauja šventėse, 44 procentai sakosi „visai nesidomį“, o 19 procentų pareiškė, jog „neapkenčia karnavalo“. Laikraštis Jornal do Brasil rašė, kad šiais metais per pagrindinį šalies TV kanalą net nebuvo transliuojamas sambos šokėjų konkursas. Tačiau tūkstančiai turistų suplaukia į Braziliją pamatyti šventės. Kadangi Brazilija yra viena iš šalių, kur didžiausias sergamumas AIDS, per festivalį sveikatos ministerija išdalijo milijonus prezervatyvų.

„Laimingos loterijos medis“

Laikraštis South China Morning Post praneša, kad kaimo, esančio netoli Tailando sostinės Bankoko, gyventojai grasino susidoroti su lažybų tarpininkais profesionalais, įtariamais mėginimu sudeginti jų „laimingos loterijos medį“. „Laimės medis“ pelnė nacionalinę reputaciją dalydamas patarimus, kaip laimėti loterijose, todėl to kaimo gyventojai labai nusiminė sužinoję, kad medį kažkas apdegino. „Pyktis ima, — pasakė Dongmali. — Tas medis man padėjo išlošti pinigų, be to, užsidirbau pamokydama kitus, kaip suprasti jo patarimus.“ Kalbama, kad dėl išpuolio medžio dvasia yra prislėgta, todėl, kaimiečių tvirtinimu, jis nebeduoda patarimų, kaip išlošti. Pranešime sakoma, kad kaimo žmonės ruošiasi pasikviesti budistų vienuolius įkalbinti medžio dvasią vėl padėti laimėti loterijas.

Daugiau žiūrima TV, mažiau skaitoma

Graikijos audiovizualinės žiniasklaidos instituto mokslininkų atlikta apklausa parodė, kad šalyje 3,5 milijono butų yra 3,8 milijono televizorių; viename iš trijų gyvenamųjų būstų yra vaizdo magnetofonas. Atėnų laikraštyje To Vima rašoma, kad 1996 metais graikai kasdien prie televizoriaus praleido vidutiniškai beveik po keturias valandas (1990 metais — mažiau nei dvi su puse valandos). Nenuostabu, jog vis rečiau skaitoma. Apklausa parodė, kad 1989 metais vienas gyventojas perskaitė vidutiniškai 42,2 laikraščio, o 1995 metais — 28,3. Per tą patį laikotarpį žurnalų skaitymas sumažėjo 10 procentų.

Pusalkaniai pagyvenusieji

„Dažnai pagyvenusieji pusbadžiauja, todėl labiau linkę sirgti“, — praneša Frankfurto laikraštis Nassauische Neue Presse. Tai paaiškėjo apklausus daugiau kaip 2500 žmonių, vyresnių nei 70 metų, iš dešimties Europos šalių. Daugelis mano, kad pagyvenusiems reikia mažiau maisto, bet dėl kalorijų trūkumo silpsta organizmo atsparumas. Be to, senyvi žmonės prisigamina valgio ilgesniam laikui, todėl jis nėra labai maistingas. Taip pat daugelis pernelyg mažai vartoja šviežių vaisių bei daržovių, ypač žiemą. Tas tyrimas rodo, kad gydytojai turėtų priminti senyviems pacientams „gerai ir reguliariai maitintis“. Taip pat rekomenduojama siūlyti pagyvenusiems daugiau mankštintis, nes fizinis krūvis didina apetitą.

Biblija — 2197 kalbomis

„Praėjusiais metais dalis Biblijos išversta dar į 30 kalbų ir Raštą jau galima skaityti 2197 kalbomis“, — praneša Ženevoje leidžiamas ekumeninio judėjimo organas ENI Bulletin. Visa Biblija dabar išleista 363 kalbomis (tarp jų ir dirbtinėmis, pavyzdžiui, esperanto). Jungtinės Biblijos draugijos (JBD) turi sąrašą kalbų, kuriomis išleista bent viena Biblijos knyga. Pasak JBD generalinio sekretoriaus Ferguso Makdonaldo, reikia siekti, kad „Dievo Žodį žmonės galėtų skaityti gimtąja kalba“.