Dvejopas požiūris į nelaimę
Gauta iš Atsibuskite! korespondento Meksikoje
KAI uraganas Paulina užgriuvo Oachakos (Meksika) pakrantę, sutuoktiniai Godofredas ir Gisela, Jehovos Liudytojai, su mažais vaikais buvo savo name, pastatytame iš bitumo plokščių. Vėjas nuplėšė plokštes vieną po kitos. Galiausiai, kai liko tik dalis karkaso, šeima visiškai neteko priedangos.
Gisela su aštuonių mėnesių kūdikiu ant rankų bei kiti trys vaikai, besilaiką už jos ir Godofredo, daugiau kaip dvi valandas grūmėsi su stipriu vėju. Kartais uraganas partrenkdavo juos ir ritinėdavo ant grindų. Vis dėlto jie liko gyvi.
Akapulko mieste viena Jehovos Liudytoja, vardu Neli, pastebėjusi į namą plūstantį vandenį, pažadino šeimą. Vanduo kilo neįtikimai greit, ir srovė panardino Neli; ją ištraukė dukra. Visi laikėsi už lango grotų ir bejėgiškai laukė, o vanduo jau siekė kaklą. Tada juos pašaukė kažkoks vyras. Tai buvo kaimynas; jis padėjo jiems išlipti ir priglaudė savo namuose. Iš čia šeima su siaubu stebėjo, kaip automobilis visiškai suknežino namą, kuriame jie buvo prieš kelias minutes.
1997-ųjų spalio 8 dieną, trečiadienį, po pietų uraganas Paulina užgriuvo Oachakos valstijos pakrantę; vėjo greitis siekė 200 kilometrų per valandą. Paskui ketvirtadienį, ankstyvą spalio 9-osios rytą, jis nuniokojo Gerero valstiją, ypač Akapulko miestą; uraganas sukėlė 10 metrų aukščio bangas, ir potvynis nušlavė namus, automobilius, gyvulius bei žmones. Kai audra liovėsi, vietoj gatvių žiojėjo 10 metrų gylio išgraužos. Pasak laikraščio The News, Meksikos Raudonasis kryžius pranešė, kad dviejose valstijose žuvo apie 400 ir tapo benamiais nuo 20000 iki 25000 žmonių. Vis dėlto įvykus nelaimei, buvo ir jaudinančių krikščioniškos meilės apraiškų.
Jehovos tauta atsiliepia
Vos tik buvo sužinota apie uraganą Paulina, į Meksikos Jehovos Liudytojų filialą iš visos šalies pasipylė skambučiai, — Liudytojai norėjo išsiaiškinti, kuo galėtų padėti. Buvo pasiūlyta pagalba ir iš užsienio. Tuojau pat buvo sudarytas pagalbos komitetas ir išdalinta tonos maisto, drabužių bei kitų daiktų.
Be to, buvo nupirkta statybinių medžiagų ir nedelsiant pradėta remontuoti 360 namų bei keletą Karalystės salių, kurios buvo apgadintos arba sugriautos. Tūkstančiai krikščionių brolių bei seserų daiktus aukojo, skirstė, pakavo, gabeno bei dalijo arba remontavo tai, kas sugadinta.
Kai kuriems krautuvių savininkams Liudytojų veiklumas padarė tokį įspūdį, kad jie mielai aukojo maistą, statybines medžiagas bei kitus dalykus. Kiti pardavė jiems prekes žemesnėmis kainomis. Nukentėję Liudytojai buvo labai sujaudinti rodomos meilės, ypač kai skaitė drauge su gėrybėmis gautus padrąsinančius laiškus.
Deja, per uraganą žuvo 18-metis Liudytojas Hosė Faustinas ir dar trys žmonės, kurie studijavo Bibliją su Jehovos Liudytojais. Jų giminės, o ypač Hosė tėvai, vertina už juos sakomas maldas ir susirinkimo teikiamą padrąsinimą.
Ką gera atnešė nelaimė
Po uragano Paulina daugelis žmonių paprašė Biblijos studijų, tarp jų ir netikintys Liudytojų giminaičiai, o daugelis kaimynų labiau panoro klausyti viltingos Liudytojų žinios. Be to, Liudytojai prisidėjo prie visuomenei skirto maisto dalijimo. Kartą, kai Liudytojas paklausė vieno žmogaus, kodėl šis pasirinko Jehovos Liudytojus skirstyti jo kompanijos paaukotą maistą, žmogus atsakė: „Nes aš žinau, kad jūsų žmonės yra organizuoti ir sąžiningi. Be to, jūs iš tikrųjų žinote, kam labiausiai reikia šios pagalbos, nes pažįstate žmones savo teritorijoje.“
Kadangi artinasi pabaiga ir pasaulyje vis daugėja nelaimių, visuomet esame labai padrąsinami, kai nelaimės akivaizdoje matome taikomus Biblijos principus.
[Iliustracija 26 puslapyje]
Jaunuoliai padeda remontuoti
[Iliustracija 27 puslapyje]
Po uragano Paulina Liudytojai stato naują Karalystės salę Oachakoje