Kaip nugalėti AIDS?
ŠIANDIEN dar nėra vaistų nuo AIDS, ir neatrodo, kad medicina greit jų suras. Nors nauji gydymo metodai neleidžia ligai sparčiai progresuoti, geriausia išeitis — vengti pačios infekcijos. Tačiau, prieš aptardami profilaktines priemones, išsiaiškinkime, kaip AIDS virusas (ŽIV) persiduoda nuo vieno žmogaus kitam ir kaip ne.
Šiuo virusu užsikrečiama ketveriopai: 1) naudojantis užkrėsta adata ar švirkštu, 2) lytiškai santykiaujant (vaginaliniu, analiniu ar oraliniu būdu) su užsikrėtusiu asmeniu, 3) perpilant kraują ar jo komponentus, nors šis pavojus sumažėjo išsivysčiusiose šalyse, kur kraujyje tikrinami ŽIV antikūnai, ir 4) per ŽIV užsikrėtusią motiną: ji gali užkrėsti savo kūdikį prieš gimdymą, gimdydama ar maitindama krūtimi.
JAV Sergamumo kontrolės ir profilaktikos centrų (SKC) duomenimis, šiuolaikinis mokslas įrodė, jog 1) AIDS neužsikrečiama taip kaip sloga ar gripu; 2) ši liga neprilimpa sėdint šalia AIDS sergančio žmogaus, liečiant ar apkabinant jį, 3) ji nepersiduoda valgant maistą, kurį sergantysis laikė rankose, ruošė ar patiekė, ir 4) ja nesusergama naudojantis tuo pačiu tualetu, telefonu, vilkint tais pačiais rūbais ar valgant bei geriant iš tų pačių indų. Be to, SKC teigimu, viruso neperneša moskitai ar kiti kokie vabzdžiai.
Kaip apsisaugoti
AIDS virusas slepiasi užsikrėtusio žmogaus kraujyje. Leidžiant tokiam asmeniui vaistus, ant adatos ar švirkšto gali likti truputis virusu užkrėsto kraujo. Jei tokia užteršta adata vaistai švirkščiami kitam asmeniui, jam gali persiduoti virusas. Jeigu abejoji dėl adatos ar švirkšto, niekada nesivaržyk klausti gydytojo ar seselės. Tu turi teisę žinoti; tavo gyvybė pavojuje.
AIDS viruso būna ir užsikrėtusiųjų sėkloje ar makšties išskyrose. Taigi SKC pataria, kaip apsisaugoti: „Vienintelė patikima apsauga — susilaikymas. Jeigu negalite, laukite, kol tarp jūsų ir neužsikrėtusio partnerio atsiras patvarus abipusės ištikimybės ryšys, pavyzdžiui, susituoksite.“
Įsidėmėk: kad neužsikrėstum, būtinas „abipusės ištikimybės ryšys“. Jeigu tu esi ištikimas, o tavo partneris ne, nesi saugus. Moterims tuose pasaulio kampeliuose, kur jos yra išlaikytinės, vyrų lytiškai išnaudojamos, tai dažnai sukelia didelių problemų. Kai kuriose šalyse moterims neleidžiama net kalbėtis su vyrais apie seksą, juolab tartis dėl apsisaugojimo priemonių.
Tačiau ne visos moterys bejėgės. Tyrimai vienoje Vakarų Afrikos šalyje parodė, jog kai kurios finansiškai nepriklausomos moterys sugebėdavo išvengti lytinių santykių su savo užsikrėtusiais vyrais ir nepatirdavo smurto. Kitos moterys iš Niu Džersio (JAV) nesutikdavo santykiauti, jeigu vyras nenorėdavo naudotis prezervatyvu. Žinoma, latekso prezervatyvai gali apsaugoti nuo ŽIV ir kitų lytiškai platinamų ligų, tik jais reikia naudotis nuolatos ir tinkamai.
Kada tikrintis
Pirmame straipsnyje paminėtoji Karen vargu ar galėjo apsisaugoti nuo infekcijos. Jos vyras užsikrėtė keletą metų prieš santuoką; be to, jie tuokėsi tada, kai apie šią ligą buvo mažai žinoma ir ŽIV tyrimai neatliekami. Tačiau dabar ŽIV tyrimai daugelyje šalių įprasti. Taigi turint kokių abejonių dėl ŽIV, protinga pasitikrinti prieš pradedant draugauti. Karen pataria: „Išmintingai rinkis santuokinį partnerį. Klaidingas pasirinkimas gali brangiai kainuoti, kartais net gyvybę.“
Jei vienas sutuoktinis svetimavo, tyrimai padėtų apsaugoti kitą— nekaltąjį. Kadangi per šešis mėnesius po užsikrėtimo mėginiai gali dar nerodyti ŽIV, būtina atlikti keletą tyrimų. Jei vėl imama lytiškai santykiauti (tai reiškia svetimautojui atleidžiama), išvengti infekcijos galima naudojant prezervatyvus.
Švietimo nauda
Įdomu tai, kad nors Biblija parašyta kur kas anksčiau, nei atsirado AIDS, gyvenant pagal jos principus įmanoma apsisaugoti nuo šios ligos. Pavyzdžiui, Biblijoje smerkiamas nesantuokinis seksas, pabrėžiama sutuoktinių ištikimybė bei patariama krikščionims tuoktis tik su tais, kurie irgi taiko Biblijos principus (1 Korintiečiams 7:39; Žydams 13:4). Biblija draudžia piktnaudžiauti vaistais bei vartoti kraują, nes tai teršia kūną (Apaštalų darbai 15:20; 2 Korintiečiams 7:1).
Išmintinga sužinoti, kokia rizika bei pavojai slypi bendraujant su ŽIV užsikrėtusiais asmenimis. Informacija apie AIDS padeda žmonėms apsisaugoti nuo šios ligos.
Kovos su AIDS sąjunga teigia: „Daugeliu atvejų AIDS galima užkirsti kelią. Kol bus rasti vaistai, geriausias ir kol kas vienintelis [visuomenės] ginklas prieš AIDS yra švietimas“ (kursyvas mūsų). Apie AIDS tėvams dera atvirai kalbėtis tarpusavyje ir su savo vaikais.
Kaip gydoma?
Užsikrėtus ŽIV, ligos simptomai paprastai nepasireiškia dar šešetą—dešimt metų. Per tą laiką kūne vyksta pašėlusi kova. Pavieniai virusai dauginasi ir žudo imuninės sistemos ląsteles. Šios ląstelės priešinasi. Tačiau kasdien gaminantis milijardams naujų virusų imuninė sistema galiausiai pralaimi.
Stengiantis padėti imuninei sistemai, išrasta įvairių vaistų. Jų sudėtingi pavadinimai šifruojami raidėmis AZT, DDI ir DDC. Nors kai kas tikėjo, kad šie vaistai bus nepaprastai naudingi ir galbūt net padės pasveikti, viltys greit sudužo. Laikui bėgant šie vaistai ne tik praranda galią, bet kai kam ir pakenkia: ima nykti kraujo kūneliai, sutrinka kraujo krešėjimas ir atsiranda rankų bei kojų nervinės sistemos pokyčių.
Dabar išrasta nauja vaistų grupė — proteazės slopintojai. Gydytojai jų skiria su dar dviem antivirusiniais preparatais. Tyrimai parodė, kad nors ši triguba terapija viruso nesunaikina, jo dauginimąsi kūne visiškai ar beveik sustabdo.
Taikant trigubą terapiją, nepaprastai pagerėjo sergančiųjų AIDS savijauta. Tačiau specialistai mano, jog geriausių rezultatų susilaukiama, kai ŽIV viruso nešiotojai pradedami gydyti anksti, dar nepasireiškus ligos simptomams. Tada galbūt įmanoma net visam laikui užkirsti kelią infekcijai išsivystyti į AIDS. Kadangi gydymo būdas naujas, belieka stebėti, kaip ilgai vaistai slopins infekciją.
Triguba terapija brangi. Gydymo trejopais antivirusiniais vaistais ir laboratorinių tyrimų išlaidos per metus sudaro vidutiniškai 12000 dolerių. Be finansinių sunkumų, triguba terapija gydomas pacientas yra priverstas vis eiti pasiimti vaistų iš šaldytuvo, nes ten jie turi būti laikomi. Paprastai ligonis vienas piliules geria du kartus per dieną, kitas — tris kartus. Kai kurias reikia gerti nevalgius, kitas — po valgio. Gydymas dar sudėtingesnis, kai prireikia papildomų priemonių kovoti su daugeliu kitų infekcijų, kurioms sergantysis AIDS yra neatsparus.
Didžiausią nerimą gydytojams kelia tai, kas galėtų atsitikti asmeniui, nutraukusiam trigubą terapiją. Virusas vėl imtų be perstojo daugintis, o išlikę gyvi virusai pasidarytų atsparūs paciento anksčiau gertiems vaistams. Atsparias ŽIV atmainas būtų dar sunkiau paveikti. Tokie supervirusai, be to, gali persiduoti kitiems žmonėms.
Ar vakcinos — išeitis?
Kai kurie AIDS specialistai mano, jog sustabdyti pasaulinę AIDS epidemiją geriausiai padėtų patikima, veiksminga vakcina. Geros vakcinos prieš geltonąjį drugį, tymus, parotitą bei raudonukę buvo pagamintos iš susilpnintų virusų. Tokiai viruso atmainai patekus į organizmą, imuninė sistema paprastai ne tik stengiasi jį sunaikinti, bet ir kuria apsaugines struktūras, galinčias sėkmingai pasipriešinti kiekvienam tikram virusui.
Du naujausi eksperimentai su beždžionėmis parodė, jog net susilpnintas ŽIV virusas gali būti mirtinas. Kitaip sakant, vakcina gali sukelti ligą, kurią pati turėjo nugalėti.
Vakcinų paieškos nuvilia ir neduoda vaisių. ŽIV neveikia nė daugybė eksperimentinių medžiagų, nuo kurių tikrai būtų žuvę silpnesni virusai. Dar vienas sunkumas tas, kad ŽIV kinta ir tampa neįveikiamu taikiniu. (Dabar visame pasaulyje yra mažiausiai dešimt šio viruso atmainų.) Kovą apsunkina ir tai, kad virusas puola pačias imuninės sistemos ląsteles, kurias vakcina turi sutelkti gynybai.
Tiriamąjį darbą varžo ir ekonomika. „Privačios įmonės nenori investuoti savo kapitalo“, — pareiškė Vašingtone įsikūrusi Tarptautinė AIDS vakcinų paieškos iniciatyvinė grupė. Čia kalta baimė, kad vakcina neduos pelno, nes daugiausia jos bus parduota besivystančioms šalims.
Nepaisydami sunkumų, specialistai visaip bando sukurti veiksmingą vakciną. Tačiau šiandien vargu ar galima tikėtis, kad tokia vakcina bus sukurta greitai. Pagaminus laboratorijoje perspektyvią vakciną, iškiltų sunkus, didelių išlaidų reikalaujantis bei rizikingas uždavinys — išbandyti ją su žmonėmis.
[Rėmelis 5 puslapyje]
Kas užsikrečia ŽIV?
Pasaulyje kasdien užsikrečia apie 16000 žmonių. Sakoma, jog daugiau kaip 90 procentų iš jų gyvena besivystančiose šalyse. Maždaug kas dešimtas — vaikas, jaunesnis nei 15 metų. Iš suaugusiųjų 40 procentų — moterys, ir daugiau kaip pusė jų — nuo 15 iki 24 metų amžiaus (Pasaulinė sveikatos organizacija ir Bendroji Jungtinių Tautų kovos su ŽIV/AIDS programa).
[Rėmelis 7 puslapyje]
Kaip pažinti viruso nešiotoją?
Vien pažvelgus į žmogų neįmanoma pasakyti, ar jis užsikrėtęs, ar ne. Nors kai nėra simptomų, ŽIV nešiotojai atrodo visiškai sveiki, jie gali perduoti virusą kitiems. Ar galima tikėti žmogumi, kuris įrodinėja esąs neužsikrėtęs? Ne visada. Daugelis užsikrėtusiųjų ŽIV patys to nežino. Kurie žino, gali laikyti paslaptyje ar meluoti. Jungtinėse Valstijose atlikta apklausa parodė, jog 4 iš 10 užsikrėtusių žmonių nepasakė apie savo būklę tiems, su kuriais lytiškai santykiavo.
[Rėmelis/iliustracija 6 puslapyje]
Ryšys tarp ŽIV ir AIDS
ŽIV yra „žmogaus imunodeficito virusas“, kuris pamažu alina organizmo imuninę sistemą, kovojančią su liga. AIDS — „įgytasis imunodeficito sindromas“. Tai gyvybei pavojinga paskutinė ŽIV infekcijos stadija. Pavadinimas rodo, jog ŽIV taip smarkiai pažeidžia imuninę sistemą, kad pacientas tampa neatsparus infekcijai, kurią paprastai imuninė sistema nugalėtų.
[Šaltinio nuoroda]
CDC, Atlanta, Ga.
[Iliustracija 7 puslapyje]
Prieš tuokiantis išmintinga pasidaryti ŽIV mėginį