Stebime pasaulį

„Pasaulį apėmusių gaisrų metai“

Pasaulinio gamtos fondo tarptautinės miškų programos vadovas Žan Polas Žanreno pareiškė, kad „1997-uosius prisimins kaip pasaulį apėmusių gaisrų metus“. Didelių gaisrų būta visuose žemynuose, išskyrus Antarktį. Pavyzdžiui, buvo sunaikinti vertingi Indonezijos ir Brazilijos miškai, prilygstantys Šveicarijos sausumos plotui. Priežastys įvairios: apgalvotas miško plotų valymas siekiant ūkinės naudos ar sausra, kuri, matyt, yra El Ninjo sukeltų ekstremalių oro sąlygų padarinys. Aukštas anglies dvideginio lygmuo dėl akmens anglies ir naftos deginimo didina oro užterštumą bei pasaulinio atšilimo pavojų, rašoma Londono laikraštyje The Independent. Ponas Žanreno perspėja: „Mes kuriame baisų sunaikinimo ciklą, kur padažnėję gaisrai yra ir oro pokyčių rezultatas, ir šiuos pokyčius lemiantis veiksnys.“

Reikia daugiau kalcio

„Kadangi jaunuolių kaulai auga, jiems reikia daugiau kalcio“, — perspėjama Vokietijos biuletenyje Gesundheit in Wort und Bild. Rekomenduojama paros dozė yra 1200 miligramų, tačiau Vokietijoje tą kiekį gauna tik 56 procentai 15—19 metų merginų bei 75 procentai to paties amžiaus vaikinų. „Europos šalyse mergaitės suvartoja per mažai kalcio“, — sako Europos osteoporozės fondo atstovė Meri Freizer. Nors ilgą laiką šis trūkumas nepastebimas, tačiau dėl jo vėlesniame amžiuje gali prasidėti osteoporozė. „Daug kalcio turintys maisto produktai yra sūris, pienas, jogurtas, sezamo ir burnočio sėklos, sojos pupelės, žalios daržovės, riešutai bei žuvis“, — rašoma tame straipsnyje.

Populiarusis doleris

„Tik vienas kitas amerikietis žino, kad daugiau JAV valiutos cirkuliuoja užsienyje negu Jungtinėse Valstijose, — sakoma U.S.News & World Report. — Iš 450 milijardų JAV dolerių banknotais ir monetomis, dabar esančių žmonių piniginėse, kasos aparatuose, banko saugyklose bei čiužiniuose, apie du trečdaliai, arba 300 milijardų, yra užsienyje.“ Per metus ta suma padidėja nuo 15 milijardų iki 20 milijardų. Jungtinėse Valstijose labiausiai cirkuliuoja 20 JAV dolerių banknotas, o užsienyje daugiausia yra 100 JAV dolerių banknotų, ir tai rodo, jog pinigai naudojami ne mažiems kasdieniniams pirkiniams, bet santaupoms bei komerciniams sandėriams. Taip yra ypač tose šalyse, kur didelė infliãcija ir žmonės nepasitiki bankais. Apie 60 procentų naujų 100 JAV dolerių banknotų, išspausdintų praėjusiais metais, iškart buvo išgabenta į užsienį. Jungtinių Valstijų vyriausybės požiūriu, didelė pinigų suma, cirkuliuojanti svetur, yra tarsi JAV vyriausybei duota nepalūkaninė paskola; jos vyriausybei nereikia grąžinti nei prekėmis, nei paslaugomis, ir taip ji sutaupo milijardus dolerių.

Leidimas plėšti

„Brazilijos katalikų vadovai drąsiai palaiko vargšus, badaujančius žmones ir gina tuos, kurie vagia maistą, kad išgyventų“, — pranešama ENI Bulletin. Dėl didelės sausros, nualinusios šiaurės rytų Braziliją, prekybos centrų bei sandėlių plėšimas buvo pateisintas. Anot Belo Orizontės arkivyskupo, kardinolo Serafimo Fernandeso de Araužo, „bažnyčia nesmerkia nė vieno, kuris, norėdamas išvengti bado, ima maisto, kur tik jį randa“. Kardinolas Paulas Evaristas Arnsas pasakė: „Mes ruošiamės kovoti prieš šį neoliberalizmą, kai turtas sutelkiamas kelių privilegijuotų žmonių rankose, o vargšai dar labiau nuskursta.“ Jis pridūrė: „Laikas miestiečiams bei kaimiečiams pabusti.“

Skolos našta

„Vidutinis [kanadietis] dovanoms, pramogoms bei kelionėms per šventes išleidžia 1236 Kanados dolerius [3139 litus], — pranešama laikraštyje The Vancouver Sun, — ir dauguma šių išlaidų bus įrašyta į kredito korteles.“ Finansų patarėjų teigimu, jaučiamas didžiulis emocinis spaudimas leisti pinigus Kalėdų metu, o kai pinigai baigiasi, lengva toliau išlaidauti naudojant kredito korteles. Vienas konsultantas mano, kad garantuotas darbas įkvepia vartotojams „pasitikėjimo, ir, užuot išmokėję skolą, jie dar labiau įsiskolina“. 1997-ųjų pabaigoje kanadiečiai pasiekė rekordą: neapmokėtų kreditų suma sudarė 20,42 milijardo Kanados dolerių [52 milijardus litų] — dvigubai daugiau negu 1991-aisiais. Specialistai paskaičiavo, kad vidutiniam pirkėjui reikia šešių mėnesių apmokėti švenčių išlaidas ir kad daugelis, pradėdami naują „išlaidų bumą“ per kitas Kalėdas, vis dar bus skolingi.

Sumenkinta mirtis

„Tėvai ir mokytojai turi smerkti filmų bei televizijos skatinamą heroizmą, kad nesumenkintų mirties“, — aiškinama Jornal do Brasil. Tyrimai Rio de Žaneire rodo, jog jaunesni nei 13 metų vaikai padaro 10 procentų visų nusikaltimų. „Tai vaikai, kurie nešiojasi šautuvus, užpuldinėja, sužaloja ar nužudo mokyklos draugus ir yra kalti dėl jaunesnių už save vaikų seksualinio išniekinimo“, — rašoma tame straipsnyje. Psichiatras Alfredas Kastras Netas sako: „Dabartinė kultūra, skatinanti konkurenciją bei filmuose rodanti, jog leistina žudyti, kad gautum, ko nori, gali tik padidinti tų vaikų psichinę sumaištį.“ Labiau rekomenduodama mokomuosius žaislus negu šautuvus, mokytoja Žuzefa Pek sako, jog labai svarbu išaiškinti vaikui, kad šis „herojus, žudantis visus iš eilės, yra kvailas bei pramanytas ir kad ginklai nėra padėties ar jėgos simbolis, o žmonių žudymo priemonės“.

Sukrečiantys duomenys

„Kasmet rūkymas pražudo daugiau amerikiečių negu Antrasis pasaulinis karas bei Vietnamo karas kartu paėmus, — rašoma University of California Berkeley Wellness Letter. — Kasdien nuo rūkymo sukeltų ligų miršta per 1200 amerikiečių; tai tarsi sudūžta trys ar keturi didžiuliai reaktyviniai lėktuvai, pilni keleivių, iš kurių nė vienas neišsigelbsti.“

Mitas apie lemingą paneigtas

Ar lemingai — maži graužikai, gyvenantys šaltoje šiaurėje, — masiškai skandinasi? Daug žmonių vis dar tuo tiki. Mokslininkai jau seniai į tai žiūrėjo skeptiškai, o Britanijos TV laidų apie laukinius gyvūnus kūrybinė grupė, šešis mėnesius filmavusi vakarų Kanados Arktiką, dabar paneigė šį mitą. Kol lemingai turi maisto, jų labai pagausėja. Tad kaip atsirado šis padavimas apie jų masinį žudymąsi? Norvegijos lemingus matė netyčia įkritusius į vandenį, kai jie traukėsi per kalnus į vešlesnes ganyklas, pranešama Londono laikraštyje The Guardian.

Pacientų apiplėšimas

Vokietijos ligonines užplūdo vagys. „Per metus universitetinė Kelno ligoninė pranešė apie tris šimtus vagių, — rašoma laikraštyje Emsdettener Tageblatt. — Gėlių puokštė rankoje, žavi šypsena — ir grobis vagiui ligoninėje garantuotas.“ Apsimetę pacientų lankytojais, jie išplečia savo veiklos teritoriją nuo palatos staliukų iki kabančių drabužių. Vyresnio amžiaus pacientai ypač palengvina vagių darbą. Pavyzdžiui, vienas pagyvenęs vyras laikė keletą tūkstančių Vokietijos markių savo ligoninės lovoje po pagalve. Neribotas lankymo laikas teikia vagims didžiulę laisvę ir į ligoninę gali įeiti, kas nori. Todėl pacientai yra perspėjami pinigus ir vertingus daiktus laikyti užrakintus ligoninės seife ar kitur arba duoti kam nors saugoti.

Ausies atspaudai

Neseniai Londone nuteistą įsilaužėlį išdavė jo ausis. Kaip? Nors jis labai saugojosi, kad nusikaltimo vietoje niekada nepaliktų pirštų atspaudų, tačiau turėjo įprotį prieš įsilauždamas prikišti ausį prie lango ar rakto skylutės ir patikrinti, ar nieko nėra namuose, — taip jis palikdavo savo ausies atspaudus. „Ausies atspaudai, kaip ir pirštų, yra kiekvieno skirtingi“, — sako Škotijos Glazgo universiteto teismo medicinos ekspertas profesorius Peteris Vanesis. Skirtingai nuo pirštų, suaugusio žmogaus ausys ir toliau auga, kaip plaukai bei nagai, pranešama Londono laikraštyje The Daily Telegraph. Tačiau policija žino, kad mūsų ausys, kokio bebūtų dydžio, yra savitos, kaip ir to įsilaužėlio. Jis buvo pirmas asmuo Britanijoje, kurio kaltę įrodė ausies atspaudas, taigi jis sutiko su kaltinimais dėl penkių įsilaužimų.