Jaunimas klausia:

Kodėl aš turiu gyventi be tėvų?

„Koks buvo mano gyvenimas be tėvų? Galiu pasakyti, jog dėl daugelio priežasčių gana liūdnas. Augti be tėvų meilės ir prisirišimo labai sunku“ (Chuakinas).

„Sunkiausias išbandymas būdavo dienos, kai tėvai turėdavo ateiti į mokyklą pasirašyti pažangumo pažymėjime. Jausdavausi labai liūdna ir vieniša. Kartais vis dar jaučiuosi panašiai“ (16-metė Abelina).

TAI, kad milijonai jaunuolių auga be tėvų — mūsų laikų tragedija. Rytų Europoje tūkstančiai liko našlaičiai dėl karo. Afriką panašiai niokoja AIDS epidemija. Kai kuriuos vaikus jų tėvai paprasčiausiai paliko. Šeimas išskyrė karas arba stichinė nelaimė.

Panašios aplinkybės buvo įprastos net bibliniais laikais. Pavyzdžiui, Rašte kelis kartus užsimenama apie sunkią našlaičių padėtį (Psalmių 93:6; Malachijo 3:5). Karai bei kitos tragiškos aplinkybės ir tada išskirdavo šeimas. Biblijoje pasakojama ir apie mažą mergaitę, plėšikaujančių sirų pagrobtą iš tėvų (4 Karalių 5:2).

Galbūt tu esi vienas iš milijonų jaunuolių, likusių be tėvų. Jei taip, gerai žinai, kaip tai yra sunku. Kodėl taip atsitiko būtent su tavimi?

Ne tavo kaltė

Gal pagauni save klausinėjantį, ar Dievas kažkaip tave baudžia? O gal pyksti ant tėvų, kad jie numirė, tarsi jie būtų taip padarę tyčia. Visų pirma būk tikras, jog Dievas nepyksta ant tavęs. Ir tavo tėvai nepaliko tavęs tyčia. Mirtis yra tragiška netobulos žmonijos dalia ir kartais ji ištinka tėvus, kai jų vaikai dar visiškai maži (Romiečiams 5:12; 6:23). Akivaizdu, jog pats Jėzus Kristus patyrė savo mylimo įtėvio Juozapo mirtį.a Žinoma, tai atsitiko ne dėl kokios nors Jėzaus nuodėmės.

Taip pat suprask, jog dabar yra „kritiški laikai, kai bus sunku gyventi“ (2 Timotiejui 3:1-5, NW). Šiame šimtmetyje dėl smurto, karų bei nusikaltimų žuvo milijonai žmonių. Kiti tapo „laiko ir atsitiktinumo“ aukomis, ir tai gali paliesti kiekvieną (Ekleziasto 9:11, Brb red.). Skaudu, kad tavo tėvai mirė, tačiau tai ne tavo kaltė. Užuot priekaištavęs sau ar sielvartavęs, guoskis Dievo pažadu apie prikėlimą.b Jėzus išpranašavo: ‛Nesistebėkite, kad ateis valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą ir prisikels’ (Jono 5:28, 29). Pradžioje paminėta Abelina sako: „Man labai padeda meilė Jehovai ir prikėlimo viltis.“

Tačiau kaip tada, jei tavo tėvai tebėra gyvi, bet tave paliko? Dievas reikalauja, kad tėvai augintų savo vaikus ir jais rūpintųsi (Efeziečiams 6:4; 1 Timotiejui 5:8). Liūdna, tačiau kai kurie tėvai pasirodo nepaprastai stokoją „natūralaus prisirišimo“ savo atžaloms (2 Timotiejui 3:3, NW). Kiti atsisako vaikų dėl didžiausio skurdo, polinkio į narkotikus, įkalinimo arba alkoholizmo. Reikia pripažinti, jog yra tėvų, kurie apleidžia savo vaikus tiesiog dėl savanaudiškumo. Kad ir kokia būtų priežastis, atskyrimas nuo tėvų gniuždo. Tačiau tai nereiškia, jog su tavimi kažkas negerai arba kad turi jausti kaltę. Iš tikrųjų tėvai turės atsakyti Dievui už savo elgesį su tavimi (Romiečiams 14:12). Žinoma, jei tėvai priversti atsiskirti nuo tavęs dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, pavyzdžiui, stichinės nelaimės ar ligos, tada nekaltas niekas! Visada išlieka viltis vėl būti drauge, net jei kartais ji atrodo menka. (Palygink Pradžios 46:29-31.)

Traumuojanti patirtis

Kol kas gali susidurti su daugybe didelių problemų. Jungtinių Tautų vaikų fondo studijoje, pavadintoje Children in War, sakoma: „Beglobiai vaikai yra labiausiai pažeidžiami; būtent jie... patiria didžiausias kliūtis, kad išgyventų, stokoja paramos, reikalingos normaliam vystymuisi, ir yra skriaudžiami. Atskyrimas nuo tėvų — vienas iš labiausiai vaikus traumuojančių praradimų.“ Galbūt tu irgi kovoji su depresija ir nusivylimu.

Prisimink anksčiau paminėtą Chuakiną. Jo tėvai išsiskyrė ir paliko jį bei jo brolius ir seseris. Tada jam buvo tik vieneri; jį augino vyresnės seserys. Chuakinas aiškina: „Aš klausinėdavau, kodėl mes neturime tėvų kaip kiti. Matydamas kokį nors tėvą, žaidžiantį su sūnumi, norėdavau, kad tai būtų mano tėvas.“

Sulaukti pagalbos

Kad ir kaip būtų sunku augti be tėvų, tai nereiškia, jog tavęs laukia žlugimas. Sulaukęs pagalbos, gali ne tiktai išgyventi, bet ir būti laimingas. Tau gal sunku tuo patikėti, ypač jei esi kankinamas liūdesio ir sielvarto. Tačiau suprask, kad tokie jausmai yra normalūs ir kad jie nekankins tavęs amžinai. Ekleziasto 7:2, 3 skaitome: „Verčiau eiti į gedulo namus kaip į puotos namus... Verčiau susikrimtimas negu juokas, nes po liūdinčiu veidu gera būna širdžiai.“ Taip, kai atsitinka baisi tragedija, yra normalu ir sveika verkti ir liūdėti. Be to, tau gali būti naudinga pasitikėti supratingu draugu ar subrendusiu susirinkimo nariu ir pasikalbėti apie savo skausmą.

Tiesa, tu gal bandysi užsisklęsti nuo žmonių. Tačiau Patarlių 18:1 (Brb red.) perspėjama: „Dėl savo užgaidų žmogus atsiskiria nuo kitų ir prieštarauja tam, kas teisinga.“ Geriau ieškok gero ir supratingo žmogaus pagalbos. Patarlių 12:25 (Brb red.) sakoma: „Liūdesys žmogaus širdyje slegia jį, o geras žodis palinksmina.“ Tu išgirsi tą „gerą žodį“ tik tada, jei kam nors papasakosi apie savo „liūdesį“.

Su kuo galėtum pasikalbėti? Ieškok paramos krikščionių susirinkime. Jėzus žada, kad ten surasi „brolių, seserų, motinų“ ir patirsi jų meilę bei rūpestį (Morkaus 10:30). Chuakinas prisimena: „Bendravimas su krikščionimis broliais privertė mane pažvelgti į gyvenimą kitomis akimis. Reguliarus sueigų lankymas skatino mane labiau pamilti Jehovą ir trokšti tarnauti jam. Subrendę broliai suteikė dvasinę pagalbą bei patarimą mano šeimai. Šiandien keletas mano brolių ir seserų yra visalaikiai tarnai.“

Be to, prisimink, kad Jehova yra „našlaičių tėvas“ (Psalmių 67:6, 7). Bibliniais laikais Dievas skatino savo tautą elgtis su našlaičiais gailestingai ir teisingai (Pakartoto Įstatymo 24:19; Patarlių 23:10, 11). Šiandien jis taip pat rūpinasi jaunuoliais, neturinčiais tėvų. Tad kreipkis į Dievą malda tikėdamas, kad jis rūpinasi tavimi ir atsakys. Karalius Dovydas rašė: „Nors mano tėvas ir motina paliktų mane, tačiau Viešpats mane priims. Lauk Viešpaties! Būk drąsus, ir Jis sutvirtins tavo širdį“ (Psalmių 27:10, 14, Brb red.).

Tačiau augantys be tėvų jaunuoliai susiduria ir su daugybe kasdieninių rūpesčių, pavyzdžiui, kur ir iš ko gyventi? Kitame straipsnyje bus aptariama, kaip įveikti kai kuriuos iš šių sunkumų.

[Išnašos]

[Anotacija 24 puslapyje]

„Man labai padeda meilė Jehovai ir prikėlimo viltis“

[Iliustracija 24 puslapyje]

Kartais tave gali prislėgti vienatvė

[Iliustracijos 25 puslapyje]

Susirinkime yra draugų, galinčių padėti ir padrąsinti tave