Biblijos požiūris

Kas yra Dievo šventoji dvasia?

„Kai visai tautai krikštijantis ir Jėzus pasikrikštijęs meldėsi, atsivėrė dangus ir Šventoji Dvasia kūnišku pavidalu nusileido ant jo tarsi balandis, o balsas iš dangaus prabilo: ‛Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi’“ (Luko 3:21, 22).

KREIPDAMASIS į būrelį senovės Graikijos filosofų, apaštalas Paulius pavadino Dievą „dangaus ir žemės valdovu“. Paulius tvirtino, jog tai tas pats Dievas, kuris sukūrė „pasaulį ir viską, kas jame yra“, kuris „visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita“ (Apaštalų darbai 17:24-28). Kaip Dievas visa tai įvykdo? Per savo šventąją dvasią, arba veikliąją jėgą.

Biblijoje dar paaiškinama, jog Dievas turi „dinaminės energijos gausą ir didelę galią“ (Izaijo 40:26, NW). Iš tiesų Dievas sukūrė visą visatą ir ji aiškiai liudija apie jo dinaminę energiją bei galią.

Veikianti galia

Nebūtų visiškai tikslu teigti, jog šventoji dvasia yra Dievo galia. Mat galia gali būti užslėpta, inertinė energija, glūdinti gyvoje būtybėje ar daikte, panašiai kaip galia, esanti pakrautoje, tačiau nenaudojamoje baterijoje. Todėl Biblijoje Dievo dvasia vaizduojama nuolat judanti, tarsi elektros srovė, srūvanti iš naudojamos baterijos (Pradžios 1:2). Iš tikrųjų Dievo šventoji dvasia yra kryptinga energija, jo veiklioji jėga.

Kartais Biblijoje minima, kad šventoji dvasia atlieka jai pavestą darbą arba yra kitoje vietoje nei Dievas (Mato 28:19, 20; Luko 3:21, 22; Apaštalų darbai 8:39; 13:4; 15:28, 29). Kai kurie, perskaitę tokius pranešimus, mano, jog šventoji dvasia egzistuoja atskirai nuo Dievo. Kodėl Raštuose naudojamas toks apibūdinimas? Ar šventoji dvasia — tai dalykas, atskiras nuo Dievo?

Visagalis Dievas egzistuoja visiškai kitokiame lygmenyje, nei jo materialūs kūriniai. Jis yra dvasia, nepagaunama mūsų ribotais regėjimo pojūčiais (Jono 4:24). Biblijoje sakoma, kad Jehova gyvena danguje ir iš ten žvelgia į žmoniją (Psalmių 32:13, 14). Tai suprantama. Kūrėjas turi būti aukštesnis už elementus, su kuriais dirba: valdo, veikia, formuoja bei kontroliuoja (Pradžios 1:1).

Iš savo nematomos buveinės Dievas bet kur ir bet kada gali padaryti, kad kas nors įvyktų. Taigi jam nereikia būti ten, kur yra jo veiklioji jėga. Darbui atlikti jis gali pasiųsti savo dvasią (Psalmių 103:30). Tai lengviau suprasime pagalvoję, kaip žmonės šiandien per nuotolį valdo buitinius prietaisus. Dabar mes pripažįstame galią tokių nematomų jėgų kaip elektra bei infraraudonieji spinduliai. Panašiai ir Dievas savo nematoma šventąja jėga, arba dvasia, gali įvykdyti tai, ką numatęs, nepersikeldamas iš vienos vietos į kitą (Izaijo 55:11).

Bibliniais laikais tai tikriausiai būtų buvę sunku suvokti. Šventosios dvasios kaip atskiros jėgos vaizdavimas, be abejo, padėjo skaitytojams suprasti, kaip Dievas panaudoja savo jėgą, net jei jo nėra jos poveikio vietoje. Kai Biblijoje nurodoma, jog šventoji dvasia padarė vieną ar kitą darbą, tuo iš tiesų pasakoma, kad pats Dievas nukreipė savo jėgą į asmenį ar daiktą ir paskatino įvykdyti jo valią.

Įvairi šventosios dvasios veikla

Savo šventąją dvasią Jehova panaudojo kurdamas gyvus ir negyvus daiktus (Psalmių 32:6). Naudodamasis ja, Dievas sunaikino žiaurius ir neatgailaujančius žmones per tvaną (Pradžios 6:1-22). Tą pačią veikliąją jėgą Dievas panaudojo perkelti brangią savo Sūnaus gyvybę į žydų mergelės Marijos įsčias (Luko 1:35).

Kartais dvasia sustiprindavo vyrus drąsiai ir su pasitikėjimu sakyti tiesą priešų akivaizdoje, dažnai net rizikuojant savo gyvybe (Michėjo 3:8). Biblijoje yra daugybė pavyzdžių, ypač liečiančių pranašavimą, kai ši jėga vyrams ir moterims suteikdavo ypatingo įžvalgumo bei supratimo. Kadangi nė vienas žmogus negali tiksliai pasakyti, kas įvyks ateityje, tai yra aiškus dvasios pasireiškimas (2 Petro 1:20, 21).

Dvasia taip pat gali suteikti asmenims stebuklingų galių. Pavyzdžiui, turėdamas šios jėgos Jėzus valdė gamtos stichiją, gydė ligas ir net prikėlė mirusiuosius (Luko 4:18-21; 8:22-26, 49-56; 9:11). Dvasia buvo priemonė, padėjusi suburti bei paskatinti pirmuosius krikščionis tarnauti Dievo liudytojais visoje žemėje (Apaštalų darbai 1:8; 2:1-47; Romiečiams 15:18, 19; 1 Korintiečiams 12:4-11).

Dievo jėga, veikianti mūsų naudai

Ar įmanoma šiandien žmogiškiems Dievo tarnams pasinaudoti šiuo neribotos energijos šaltiniu? Taip! Dievas dovanoja šventosios dvasios žmonėms, padėdamas jiems suprasti ir vykdyti jo valią. Jis suteikia savo dvasios tiems, kurie nuoširdžiai prašo jos maldoje, ir tiems, kurių širdies motyvai teisingi bei atitinka jo reikalavimus (1 Korintiečiams 2:10-16). Ta dvasia gali duoti netobuliems žmonėms „visa viršijančios jėgos apstybės“, kad jie, nepaisydami kliūčių, galėtų ištikimai tarnauti Dievui. Be abejo, visi dievobaimingi žmonės trokšta gauti ir išlaikyti Dievo dvasią (2 Korintiečiams 4:7, Brb red.; Luko 11:13; Apaštalų darbai 15:8; Efeziečiams 4:30).

Netrukus Dievas panaudos savo dinaminę jėgą neteisybei ir kančioms šiame blogame pasaulyje pašalinti ir taip išteisins savo didį ir šventą vardą. Šventoji dvasia veiks viso pasaulio labui; jos vaisiai bus visiems akivaizdžiai matomi, ir tai teiks šlovę jos Kūrėjui (Galatams 5:22, 23; Apreiškimas 21:3, 4).