Rašo mūsų skaitytojai

Ar mes veikiame orą? Man 17 metų ir aš ruošiuosi gauti diplomą. Egzaminą teko laikyti ir iš geografijos, todėl ruošiantis man labai padėjo straipsnių serija „Ar mes veikiame orą?“ (1998 m. gegužės 22 d.) Po egzamino klasės draugai manęs paklausė, kur radau šią informaciją, ir pusė jų paprašė kopijų.

A. G., Šveicarija

Šiltnamio reiškinio analizė šiame Atsibuskite! žurnale mane maloniai nustebino. Pats esu atsidavęs ekologas ir krikščionis. Nors žiniasklaida ne visuomet gerai atsiliepia apie Jehovos Liudytojus, tačiau jūsų žurnalo turinys skatina susimąstyti. Ekologija ir tikėjimas patiria nuosmukį. Bet štai tikintys žmonės, besidomintys Dievo kūryba!

M. Š., Prancūzija

Man 14 metų ir aš noriu padėkoti jums už straipsnius. Niekad per daug negalvodavau apie orą, tačiau dabar pirmą kartą rimtai susimąsčiau apie tai, ką mes darome savo planetai. Galbūt šie straipsniai paskatins žmones atsikvošėti, juk niekas nenori sunaikinti savo aplinkos. Neišmeskime taip lengvai Dievo dovanos.

S. K., Vokietija

Gera buvo skaityti apie klimatą žurnale, kurį žmonės laiko religiniu. Tai parodo, kad Atsibuskite! rūpinasi ne tik dvasine, bet ir fizine žmonių gerove. Ir nors mes per daug rimtai negalvojame apie orus, jie tikrai veikia mūsų gyvenimą.

M. F. M., Vokietija

Nagų priežiūra Neįtikima, tačiau beveik 52 metus, išskyrus du trumpus laikotarpius, kramčiau savo nagus. Bet nustojau, perskaičiusi Atsibuskite! straipsnį „Nagai — ar rūpiniesi jais?“ (1998 m. gegužės 22 d.) Kodėl? Todėl, kad Jehova Dievas yra jų Kūrėjas; jis nori, kad rūpintumės jais, kaip ir visais kitais dalykais. Dėkoju už jūsų malonius priminimus.

D. H., Anglija

Tvarkau namus ir sodą bei prižiūriu invalidę anytą, tad turbūt suprantate, jog mažai turiu laiko pasirūpinti rankomis. Jau kurį laiką nerimauju dėl savo nulūžinėjusių ir suskilinėjusių nagų. Tad šis straipsnis pasirodė pačiu laiku.

V. B., Vokietija

Nuo mažų dienų kramtau nagus, todėl man gėda dėl nelygios jų formos. Perskaičiusi straipsnį supratau, kokia turiu būti dėkinga už nuostabią žmogaus kūno dalį — nagus. Tai paskatino mane stengtis pakeisti savo įprotį.

K. J., Japonija

Sektinas pavyzdys Perskaičiau straipsnį „Jaunimas klausia: kuo turėčiau sekti?“ (Atsibuskite! 1998 m. gegužės 22 d.) ir apsvarsčiau, kaip tokie straipsniai praturtino mano gyvenimą. Nenuostabu, kad iširus šeimai mane pirmiausia traukė prie bendraamžių draugų. Tačiau tuomet susimąsčiau apie žmones, labiausiai paveikusius mano gyvenimą — vyresnes krikščiones seseris. Dabar ieškau tokios draugystės kaip Pauliaus su Timotiejumi arba Rūtos su Noome. Geriausia mano draugė — maždaug 50-ies metų sesuo; ji išmokė mane džiaugsmo, meilės, užuojautos, gerumo ir dosnumo. Mes suvienijome savo jėgas — tapome kambario draugėmis ir ketiname pradėti visalaikę tarnybą. Dėkoju už jūsų išmintingą vadovavimą ir nurodymus.

K. F., Jungtinės Valstijos