Paukštis, kuris bučiuoja gėles — Sargybos bokšto INTERNETINĖ BIBLIOTEKA

Paukštis, kuris bučiuoja gėles

BRAZILAI vadina jį beija-flôr — gėles bučiuojančiu paukščiu. Tas vardas tinka, nes gerai nusako kolibrio „meilę“ žiedams. Kai kurie stebėtojai, atkreipdami dėmesį į ryškias kolibrių plunksnas, vadina šiuos smulkius padarėlius „gyvais brangakmeniais“ arba „puikiais vaivorykštės žybsniais“ ir atskiroms rūšims duoda rinktinius vardus, pavyzdžiui: rubininis topazas, žėruojantis ovalus smaragdas arba bronzinė uodeguota kometa.

Įspūdingiausiai žiba atskiros patinėlių plunksnos aplink kaklą ir kuoduką. Plunksnos turi sluoksnį oro pripildytų ląstelių, kurios, kaip milijonai mažyčių muilo burbuliukų, šviesos bangas paverčia spalvų vaivorykšte.

Džoan Vord Haris knygoje Creature Comforts vaizdingai aprašo vieną cinamono spalvos rusvąjį kolibrį, gyvenantį vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje: „Brangakmeniai dengia jo kaklą lyg vėrinys... Jie nutįsta žemiau jo skruostų po gurkliu iki kaklo ir krūtinės kaip kūdikio seilinukas. Platėjantis vėrinys sudaro netikėtą įspūdį: paukštis atrodo dvigubai didesnis negu yra iš tikrųjų ir tarsi liepsnoja.“ Tuomet, kai jis skrodžia orą, vėrinys žiba violetine, smaragdine ar net visomis spektro spalvomis. Bet vos tik paukštį uždengia šešėlis, vėrinys pasidaro tamsus, lyg juodas aksomas.

Įspūdingi akrobatai

Kolibriai yra neprilygstami oro akrobatai. Štai kolibris, smarkiai virpindamas sparnelius, plevena virš gėlės ir siurbia jos nektarą. Paskui staiga šis galingas gniužulėlis metasi pirmyn, atgal, į šonus ar net kojomis aukštyn, plasnodamas nuo 50 iki 70 — o kai kurių manymu, net 80 — kartų per sekundę! Turimomis žiniomis, jis gali pasiekti 50—100 kilometrų per valandą greitį ir paskui netikėtai sustoti. Iš kur tokie nuostabūs kolibrio sugebėjimai?

Šio paukščio kūno dalys puikiai pritaikytos. Gerai išvystyti raumenys, pritvirtinti prie iškilaus krūtinkaulio, sudaro 25—30 procentų kūno svorio. Sparnai, standūs nuo peties iki sparno galo, suteikia jėgos mostams į viršų ir į apačią, o ne vien žemyn kaip kitiems paukščiams. Taigi tokie mostai įgalina kilti aukštyn ir judėti į priekį, o peties sąnarys — pasisukti 180 laipsnių kampu. Nenuostabu, kad šio paukščio akrobatiniai skrydžiai traukia akį!

Ar kolibriai ištvermingi? Be abejonės. Štai kai kurie rusvieji kolibriai kasmet palieka savo žiemavietę Meksikoje ir skrenda daugiau kaip 3000 kilometrų į šiaurę, Aliaskon. Jiems ne kliūtis aukšti kalnai, atviri vandenynai ar blogas oras.

Nepasotinamas rajūnas

Kolibrių ir jų lankomų gėlių meilės ryšiai naudingi — augalai kryžmiškai apsidulkina. Vis dėlto labiausiai paukščius traukia nektaras. Kad papildytų savo energiją, kurios reikia be galo daug, kolibris turi sučiulpti didelį kiekį angliavandenių prisotinto nektaro: kasdien maždaug pusę savo svorio (kitų nuomone, dusyk tiek, kiek sveria). Sunku įsivaizduoti, jeigu tiek maisto reikėtų suvalgyti žmogui!

Skirtingai nuo daugumos kitų paukščių, kolibriai beveik nevaikšto. Jie maitinasi skraidydami. Turėdami įvairaus ilgio ir formos (nelygu rūšis) snapus, jie pasirenka žiedus pagal savo snapą. Prie nektaro kolibriai prisiduria ir kitokio maisto: pasigauna vaisinių muselių ar pasirankioja nuo lapų amarų. Kaip paukštis išsiurbia nektarą iš žiedų, kuriuos bučiuoja?

Kolibrio maitinimosi įrankis — liežuvis. Džoan Vords Haris rašo: „Kolibrio liežuvis ilgas, siauras, išsišakojęs, šiek tiek plaukuotu galiuku; jį dalija du vingiuoti grioveliai, sudarantys mažyčius latakėlius. Jais, kapiliarinių jėgų veikiamas, nektaras teka, o paskui nuryjamas.“

Jeigu įtaisysite lesyklėlę po savo langu ir prisiviliosite kolibrių, šie žavūs energingi padarėliai suteiks jums niekada nepabostančią pramogą. Tačiau maitinkite juos tik tada, jeigu rūpinsitės jais visą sezoną; tuomet jie susisuks lizdelį netoliese, augins jauniklius ir ims maistą iš jūsų lesyklėlės.

Tuoktuvių žaidimai

Kai kurių rūšių kolibriai Centrinėje ir Pietų Amerikoje vilioja savo mylimąsias čiulbesiu. Pats muzikaliausias yra Gvatemaloje gyvenantis raudongurklis kolibris. O baltaskruosčio kolibrio giesmelė primena „švelniai aidinčio mažo sidabrinio varpelio skambesį“. Tačiau dauguma kolibrių — ne giesmininkai. Jie tiesiog monotoniškai čerška arba kartais tyliai zvimbia uždaru snapeliu ir papūstu gurkliu.

Kai kurie kolibriai tuoktuvių metu žavi savo akrobatika. Toks yra rusvasis, greitas kaip žaibas kolibris. Iš didelio aukščio jis sminga žemyn iki pat jį stebinčios patelės ir vėl pakyla, ore nubrėždamas J raidės kreivę. Jis nardo pirmyn atgal J raidės apačioje, kol galiausiai vėl pakyla ar pradeda skraidyti su savo naująja pačiute. Šio pasirodymo metu jo sparneliai virpa du šimtus kartų per sekundę!

Skoningi namai

Kolibrio lizdas, žinovų nuomone, yra „vienas dailiausių pasaulio statinių“. Džoan Vord Haris parodė Atsibuskite! korespondentui savo rastą lizdą. Jis buvo keturių su puse centimetrų skersmens ir maždaug vieno centimetro gylio, padarytas taip, kad, kamanės dydžio jaunikliams augant, jų jaukus būstas galėtų plėstis. Laikant tokį lizdą rankoje apima jaudulys. Tai tarsi mažytis lėlės puodelis iš minkštų augalų plaušelių. Lizdus kolibriai suka ir iš dailių plunksnų, pridėdami voratinklių. Į lizdą jie padeda du ar tris baltutėlaičius kiaušinius, „kaip visiškai vienodus perlus“.

Maitindama savo vaikus, motina giliai įkiša snapą į mažus jų gurklius ir atryja reikiamą maisto kiekį. Paprastai po trijų savaičių jaunikliai ima gyventi savarankiškai. Jie maitinasi ir auga, kol galiausiai jų vidinis laikrodis nurodo jiems leistis tolimon kelionėn, kur šiltos žiemos.

Bebaimiai

Viena stebinanti kolibrių ypatybė yra jų drąsa. Tai akivaizdu, kai paukščius jų teritorijoje ar maitinimo aikštelėje kas nors supykdo. Pietų Amerikoje buvo pastebėta, kaip du kuoduoti purpuriniai kolibriai drąsiai atakavo erelį, įsibrovusį į jų lizdavietę, — tuo parodydami ryžtą, jei prireiktų, kautis su Galijotu. Tačiau kolibriai kartais žūva nuo kitų priešų — gyvačių, varlių, voratinklių, dygliuotų gėlių ir kolekcininkų.

Vis dėlto daugelis žmonių susidraugauja su kolibriais ir kasmet nekantriai laukia jų sugrįžtant tęsti savo prasmingo gyvenimo. Jums tikrai bus malonu atidžiai stebėti šias žibančias tarsi brangakmeniai būtybes, — ypač jeigu jos pasirinks bučiuoti jūsų sodo gėles.

[Rėmelis/iliustracijos 17 puslapyje]

ŠIS TAS APIE KOLIBRIUS

• Kolibriai yra antra didžiausia paukščių šeima vakarų pusrutulyje: 320 rūšių.

• Jie yra mažiausi iš visų paukščių: Kuboje gyvenantis kamankolibris nuo uodegos galo iki snapo tesiekia 6 centimetrus.

• Didžiausias kolibris yra 22 centimetrų ilgio ir aptinkamas vakarinėje Pietų Amerikos dalyje nuo Ekvadoro iki Čilės.

• Jie daugiausia paplitę pusiaujo zonoje, kertančioje Pietų Ameriką, iki daugiau kaip 4500 metrų aukščio virš jūros lygio, ir kai kuriose Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno salose.

• Vasaros mėnesiais jų ribos šiaurėje siekia Aliaską, o pietuose — Ugnies Žemę.

• Milijonai kolibrių, galbūt net atskiros rūšys, buvo išnaikinti suklestėjus Europoje skrybėlaičių verslui. Iš jų plunksnų buvo gaminami papuošalai.

[Iliustracijos]

Milžinas (natūralaus dydžio)

Kamankolibris (natūralaus dydžio)

[Šaltinių nuorodos]

[Iliustracija 15 puslapyje]

Rusvasis kolibris

[Šaltinio nuoroda]

KOLIBRIŲ GLOBOS DRAUGIJA/Newark Delaware USA

[Iliustracija 15 puslapyje]

Kamankolibris (padidintas)

[Šaltinio nuoroda]

[Iliustracija 15 puslapyje]

Jamaikinis kolibris

[Šaltinio nuoroda]

[Iliustracija 16 puslapyje]

Rusvakrūtis atsiskyrėlis

[Šaltinio nuoroda]

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Anos kolibris (padidintas)

[Šaltinio nuoroda]

Patricia Meacham/Cornell Laboratory of Ornithology

[Iliustracija 17 puslapyje]

Rubingurklio kolibrio patelė su jaunikliais