Stebime pasaulį
Sunkumai užtikrinant taiką
„Dar prieš dešimtmetį žmonės taip vertino JT taikos misijas, kad jų dalyviai bendrai gavo Nobelio taikos premiją, — rašoma Toronto laikraštyje The Globe and Mail. — Dabar gi taikos palaikymo misijų dalyviai — civiliai, policininkai ir kareiviai — be sveikinimų sulaukia ir paniekos.“ Kodėl viskas taip pasikeitė? „Pagrindinė priežastis — dabartinio laikmečio konfliktų pobūdis. Daugelyje šiuolaikinių karų kaunasi ne gerai organizuotos kariuomenės, turinčios aiškius tikslus ir įsitikinimus, o grupuotės bei karo vadai, savanaudiškiems tikslams samdantys kareivius paauglius. Tai karas dėl valdžios šalyje, o ne tarp valstybių“, — sakoma Globe. Tad, kaip priduriama laikraštyje, „užuot užtikrinusios formalias paliaubas tarp tautų“, Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgos „atsiduria tarp kariaujančių grupuočių, kurių tikslai, — o kartais ir vadovavimas, — neaiškūs bei taikos troškimas abejotinas“.
Naujas požiūris sukelia smurtą sporte
Kaip rašoma Prancūzijos žurnale L’Express, šalies futbolo žaidėjai pasiekė rekordą — 20825 drausmės pažeidimai per 1997—1998 metų futbolo sezoną; smurtinių atsitikimų žymiai padaugėjo ir kitose sporto šakose. Kodėl kyla tiek daug smurto? Pasak tyrinėtojo Ričardo Pfisterio, viena priežastis — „būtinybė laimėti. Kai pinigai tampa svarbesni už prestižą, o pergalė — už malonumą žaisti, pateisinamos visokios priemonės“. Anot Pfisterio, tokia įžūli sektinais pavyzdžiais laikomų žmonių elgsena tarsi pateisina smurtą jaunuolių akyse bei padrąsina juos elgtis taip pat.
Pašto karveliai tebėra naudingi
Nors Orisos (Indijos valstija) policijos departamentas turi šiuolaikinių ryšio priemonių, vis tiek neatsisako karvelių (pulke 800 stiprių paukščių) paslaugų, — pranešama The Indian Express. Pasak Orisos policijos generalinio direktoriaus pono B. Pandos, pastaruosius 50 metų per potvynius ir ciklonus karveliai buvo vienintelė ryšio priemonė. Jų prireikia ir nutrūkus radijo ryšiui. Pavyzdžiui, 1982-aisiais potvyniui nuniokojus Bankio miestą, tik per karvelius buvo palaikomas ryšys tarp šio miesto ir srities centro — Katako. Pirmieji karveliai Orisoje atsirado 1946 metais. Tai buvo belgų veislės pašto karveliai, galintys be poilsio 80—90 kilometrų per valandą greičiu nuskristi iki 800 kilometrų. 15—20 metų gyvenantys paukščiai šiuo metu laikomi trijuose punktuose, kur juos prižiūri 34 policininkai. Ponas Panda pasakė: „Šiais mobiliųjų telefonų laikais karveliai galbūt atrodo senamadiškai, tačiau jie tebėra labai naudingi valstijai.“
Vaikams trūksta išsilavinimo
1948 metais Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje apibrėžta prigimtinė teisė į išsilavinimą. Nors ir labai stengiamasi, šis tikslas toli gražu nepasiektas. „Praėjus penkiasdešimčiai metų nuo Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos patvirtinimo, daugiau kaip 130 milijonų pradinių klasių vaikų vis dar nelanko mokyklos, — pranešama Vokietijos dienraštyje Allgemeine Zeitung Mainz. — Vadinasi, 20 procentų viso pasaulio vaikų negauna pradinio išsilavinimo.“ Pasak Jungtinių Tautų vaikų fondo pirmininko Rainharto Šlagintvaito (Vokietija), prireiktų maždaug 7 milijardų JAV dolerių, norint leisti viso pasaulio vaikus į pradinę mokyklą. Tai daug mažiau, nei kiekvienais metais Europoje išleidžiama ledams ar Jungtinėse Valstijose — kosmetikai. Ir tai tik maža dalelė pasaulio karinių išlaidų.
Nelaimės persekioja Aziją
„Pernai Azijoje įvyko šešios iš 10 didžiausių pasaulio stichinių nelaimių, kurios nusinešė 27000 gyvybių bei padarė nuostolių už 38 milijardus JAV dolerių“, — pranešama South China Morning Post. Potvyniai niokojo Bangladešą ir Kiniją, Indonezijoje degantys miškai dūmais užtemdė kaimyninių šalių padanges. „Azijoje įvyksta daugiau stichinių nelaimių nei bet kuriame kitame pasaulio regione, — sako Jungtinių Tautų ekonominė ir socialinė komisija, sudaryta Azijos bei Ramiojo vandenyno regiono šalims. — Sumažinti pavojų, ypač Azijos šalyse, bus viena iš pagrindinių XXI amžiaus užduočių.“
Kodėl negali savęs pakutenti
„Net suaugę taps bejėgiai, jei pakutensime tinkamoje vietoje. Tačiau ypač didelis jautruolis gali lengviau atsidusti, nes, pasirodo, jis negali pakutenti pats savęs“, — sakoma The Economist. Kodėl? Remiantis neseniai atliktu tyrimu, atsakymą rasime smegenėlėse — vienoje smegenų dalyje, koordinuojančioje raumenų judesius. Tyrinėtojai mano, kad smegenėlės ne tik koordinuoja tą veiklą, bet ir numato jutiminius padarinius. Žmogui bandant kutenti save, smegenėlės numato pojūčius ir juos nuslopina. Tačiau pakutenus kam nors kitam, dirgiklis bei smegenėlių spėlionės nesutampa, todėl pojūtis nenuslopinamas. The New York Times panašiame straipsnyje apibendrinama: „Smegenys nustato, koks kutenimo pojūtis sukeltas tavo paties, ir nelaiko jo labai svarbiu; todėl jos lengviau priima išorinio šaltinio sukeltus pojūčius, kurie galbūt yra daug svarbesni.“
Morzės abėcėlės įpėdinis
1832 metais sukurta Morzės abėcėlė „labai paveikė prekybos vystymąsi bei pačią istoriją“, — tvirtina Rodžeris Konas iš Jungtinių Tautų agentūros, koordinuojančios pasaulinę laivininkystę. Pasak The Toronto Star, jau nuo 1912-ųjų ji pradėta naudoti kaip tarptautinis standartas ištikus nelaimei jūroje. Tais metais Titanikas pasiuntė nelaimės signalą SOS — trys taškai, trys brūkšniai, trys taškai. Tačiau 1999-ųjų vasario 1-ąją Tarptautinė jūrinė organizacija pristatė naują palydovinę sistemą, kuri automatiškai perduos duomenis į „pagalbos koordinavimo centrus visame pasaulyje“, vos tik bus nuspaustas laivo palydovinės įrangos „pavojaus mygtukas“. Pasak Star, be devynženklio laivo atpažinimo kodo gali būti perduodami šie duomenys: „laikas, laivo padėtis, nelaimės tipas — nenustatytas arba vienas iš 12 kategorijų (nuo gaisro, kilusio užliejus laivą ar jam pasvirus, iki piratavimo)“. Tačiau laikraštyje ilgesingai priduriama: „Morzės abėcėle pasauliui buvo perduotos kelios geriausios istorinės žinios: pranešimai apie dviejų pasaulinių karų pabaigą.“
Sveikata ir batai
„Medikai mano, kad vienas iš šešių žmonių kenčia kojų skausmus, kuriuos dažniausiai sukelia avimi batai“, — pranešama The Toronto Star. Skausmai keliuose, klubuose, juosmens srityje bei skaudanti galva gali reikšti, kad avi netinkamus batus. „Ypač turime prisiminti, kad ne batai prisitaiko prie kojos, o koja prie jų, — sakoma Star. — Nepirkite per mažų batų tikėdamiesi, jog šie prasitampys. Jei parduotuvėje apsiavę batus jaučiatės nepatogiai, nepirkite jų.“ Pirkite batus po pietų, nes „kojos paprastai perdien patinsta“; „batus rinkitės pagal kojos plotį, o ne pagal ilgį“. Statistikos duomenimis, moteris dažniau kamuoja kojų skausmai bei jų deformacijos. Manoma, kad taip yra todėl, jog 90 procentų „avi per mažus ir per ankštus batus“, o „aukšti kulniukai dažnai labai rimtai deformuoja kojas“. Laikraštyje priduriama: „Labai svarbu prisiminti, kad skausmas atsiranda, kai žala jau padaryta.“
Kinijoje leidžiama Biblija
„Per pastaruosius du dešimtmečius Kinijoje išleista per 20 milijonų Šventosios Biblijos egzempliorių; nuo šio dešimtmečio pradžios Biblija [yra] viena populiariausių knygų šalyje“, — praneša „Sinchua“ naujienų agentūra. Anot profesoriaus Fengo Dzinjuano iš Pasaulio religijų instituto prie Kinijos socialinių mokslų akademijos, Kinijos krikščionys turi teisę nusipirkti po du egzempliorius. Jau išleista per 20 įvairių leidimų: „angliški su vertimu į kinų kalbą, kiniški tradiciniais bei supaprastintais rašmenimis, etninių mažumų kalbomis ir kišeninio bei didelio formato“. Be to, išleista daug knygų su bibliniais pasakojimais; tikimasi, kad jų pirks daugiau nei Biblijų. „Nuo šio dešimtmečio pradžios Biblija užima 32-ąją vietą įtakingiausių šalies knygų sąraše“, — sakoma straipsnyje, tačiau „apskritai religija kinams daro mažesnę įtaką nei vakariečiams“.