Stebime pasaulį

Triukšmo poveikis

Indijoje gyvena beveik milijardas žmonių. Pasak Čandigaro magistrantų instituto (Indija) profesoriaus dr. S. Mano, 1 iš 10 gyventojų, tai yra beveik šimtas milijonų indų, kenčia nuo įvairių klausos sutrikimų. Savo įžanginėje kalboje kasmetinėje Indijos otorinolaringologų asociacijos konferencijoje dr. Manas dėl šio sveikatos sutrikimo kaltino triukšmą, kurį sukelia automobilių signalai, varikliai, įrengimai bei lėktuvai. Taip pat, anot profesoriaus, klausą žaloja labai populiarūs šventiniai fejerverkai. Pavyzdžiui, visoje šalyje per Dasaros šventę didžiuliai indų mitologijos personažų, simbolizuojančių blogio jėgas visuomenėje, atvaizdai prikemšami daugybe fejerverko raketų ir padegami. Tos raketos sukelia siaubingą triukšmą. Vėliau rengiama Divali šventė. Tuomet per penkiadienes iškilmes iššaunama milijonai fejerverko raketų.

Drėgnųjų atogrąžų miškų skaidymas

„Ne tik medžioklė, miškų kirtimas bei gaisrai kelia pavojų augalams ir gyvūnams“, — pranešama Brazilijos laikraštyje Jornal do Commercio. Įvairios rūšys gali išnykti ir dėl miškų skaidymo. Kertant mišką, paliekami maži jo lopinėliai, tai yra jis suskaidomas. Pasak Brazilijos agronomo Marselio Tabarelio, daugelis tų miško lopinėlių nesiekia nė 10 hektarų. „Tokiuose mažuose plotuose negali išlikti stambūs žinduoliai“, — sako Tabarelis. Dėl to „nutrūksta migracija“, o tada „sumažėja [augalų bei gyvūnų] populiacijos“. Taip atsitiko su miško paukščiais tukanais. Tabarelis sako: „Juos vis dar galima aptikti, tačiau tikimybė, kad jie ir toliau egzistuos, labai maža.“

Dėmesingas tėvas — laimingesnis sūnus

Jei tėvas domisi savo sūnaus rūpesčiais, mokslu bei visuomeniniu gyvenimu, šis tampa „veržliu, džiaugsmingu, savimi pasitikinčiu ir viltingu jaunuoliu“, — pranešama Londono laikraštyje The Times. Judėjimo, pavadinto „Rytdienos vyrai“, dalyviai apklausė 1500 berniukų nuo 13 iki 19 metų amžiaus. Daugiau nei 90 procentų berniukų, teigusių, jog tėvai bendrauja su jais bei nuolat domisi jų pasiekimais, turėjo „didesnę savigarbą, pasitikėjimą ir atrodė laimingesni“. Tuo tarpu 72 procentai berniukų, tvirtinusių, kad tėvai retai domisi jais arba visiškai nesidomi, „negerbė savęs ir neturėjo pasitikėjimo, labiau linko į depresiją, nemėgo mokyklos ir įsiveldavo į nemalonumus su policija“. „Rytdienos vyrų“ judėjimo dalyvės Adrienos Kac nuomone, tėvas nebūtinai turi ilgai bendrauti su sūnumi. Ji sako: „Svarbiausia, kad vaikas jaustųsi reikalingas, mylimas ir būtų išklausytas.“

Skaitymas po antklode

Kaip pranešama vokiečių biuletenyje Apotheken Umschau, skaitymas prieblandoje po antklode kenkia vaikų akims. Tiubingeno universitete ištyrus viščiukus nustatyta: akies obuolio augimą gali paveikti net šiek tiek deformuotas vaizdas ir blanki šviesa. Vaikui skaitant lovoje po antklode, pasireiškia abu šie veiksniai: deformacija — vaiko akis negali tinkamai prisitaikyti, nes knyga laikoma per arti, bei menkas apšvietimas. „Ištisos paauglių kartos, apsiginklavusios žibintuvėliais, po antklode rydavo savo mėgstamus apsakymus. Taip skaitydami jie ne tik literatūriškai išpruso, bet ir tapo trumparegiai,“ — sakoma biuletenyje.

Garvežiai sugrįžta?

Geležinkelio entuziastai su nostalgija prisimena įspūdingus praėjusių laikų garvežius. Nors dėl menko efektyvumo ir didelės taršos šios mašinos beveik nenaudojamos, Šveicarijos garvežių gamyklos inžinierius Rodžeris Valeris tiki, kad garo varomosios jėgos laukia šviesi ateitis. Kaip pranešama Berliner Zeitung, Alpėse jau važinėja aštuoni šios kompanijos dantytojo geležinkelio garvežiai, o vieną senesnį garvežį Valeris neseniai perdirbo ir pritaikė standartiniams bėgiams. Perdirbtame lokomotyve vietoj anglies naudojama lengvoji nafta, dėl to mažiau teršiama. Be to, siekiant sumažinti trintį, naudojamas ritininis guolis, o dėl geros izoliacijos beveik neprarandama energijos bei žymiai sutrumpėja įkaitimo laikas. Valeris teigia: „Garvežys daug pigesnis bei mažiau taršus nei dyzelinis lokomotyvas.“

Šypsenos kursai

Japonijoje, kur žmonės didžiuojasi puikiu aptarnavimu, kompanijos nuolat „siunčia savo darbuotojus į mokyklas mokytis draugiškumo, — pranešama Asahi Evening News. — Kompanijų vadovų nuomone, šypsenos, juokas bei humoras — tai pigus ir efektyvus būdas suaktyvinti prekybą ekonominio nuosmukio laikotarpiu“. Vienoje mokykloje studentai sėdi prieš veidrodžius ir mokosi šypsotis, tai yra „mėgina išgauti patraukliausią šypseną“. Jiems liepiama galvoti apie mylimiausią asmenį. Mokytojai stengiasi padėti studentams atsipalaiduoti ir natūraliai šypsotis. Kai kurie verslininkai dar siunčia savo darbuotojus priiminėti užsakymų greito maisto restoranuose, kur personalas mokomas šypsotis nuolat. Ar padeda šypsena verslui? Laikraščio pranešimu, kosmetikos bendrovėje, pasiuntusioje per 3000 darbuotojų į šypsenos kursus, prekyba per tuos metus išaugo net 20 procentų. Pasak vienos darbuotojos, tie kursai pagerino atmosferą darbe. Ji pasakė: „Smagu būti tarp maloniai besišypsančių viršininkų.“

Ankstyva diagnozė gelbsti gyvybes

„Ankstyva diagnozė labai svarbi, norint tinkamai gydyti nuo vėžio“, — teigiama Times of Zambia pranešime. Deja, kai kuriose Afrikos šalyse daugybė žmonių miršta nuo vėžio, nes nebuvo laiku atlikti tyrimai. Moterys dažniausiai serga gimdos kaklelio bei krūties vėžiu. Vyrai — prostatos ir vidurių vėžiu. Zambijos centrinė sveikatos valdyba pataria žmonėms ateiti į ligonines išsitirti. Times pabrėžiama, kad ankstyva diagnozė „sukels mažiau skausmo tiek ligoniui, tiek jo artimiesiems. Be to, gydytojai galės laiku imtis priemonių“.

Mechaninė melžėja

„Melžti karves dukart per dieną nenormalu“, — sako robotą melžėją sukūrusios grupės narė Siu Spenser. Pasak jos, dėl perpildytų tešmenų karvės gali imti raišuoti ar susirgti kokia kita liga. Tad ką gali daryti pieninga karvė norėdama, kad ją pamelžtų kitu, nei ūkininkui įprasta, laiku? Šiuo atveju gali pagelbėti robotas! Kaip pranešama žurnale New Scientist, jis jau naudojamas viename Švedijos ūkyje. Karvės, pajutusios poreikį, gali tiesiog eiti į atvirą tvartą, kuriame stovi robotas. Kiekviena iš 30 bandos karvių turi elektroninį antkaklį, padedantį sistemai ją atpažinti. Jei karvę tikrai reikia melžti, melžimo gardo vartai atsidaro. Tada lazeriu valdoma melžimo įrenginio mechaninė ranka švelniai suranda karvės spenius ir pritvirtina melžimo kaušelius.

Europoje mažėja gimstamumas

„Pernai gimstamumas Europos Sąjungoje (ES) buvo pats mažiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, — pranešama Süddeutsche Zeitung. ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 1998 metais ES gimė maždaug keturi milijonai vaikų, tuo tarpu septintojo dešimtmečio viduryje per metus jų gimdavo šeši milijonai. Vidutiniškai 1000 visų Europos Sąjungos šalių gyventojų kasmet tenka 10,7 naujagimio. Kurioje ES valstybėje gimstamumas mažiausias? Italijoje. Čia vaikų gimsta mažiausiai, nors Romos katalikų bažnyčia ir prieštarauja kontraceptinių priemonių naudojimui. Italijoje 1000 gyventojų tenka tik 9,2 naujagimio. Airijoje gimstamumas didžiausias: 1000 gyventojų — 14,1 vaiko.

Valgykit kartu

Daugelyje šalių tėvai dejuoja, kad jų vaikai retai tevalgo kartu; jie renkasi greitą maistą. Tačiau Prancūzija gali būti išimtis. Remiantis Prancūzijos laikraščiu La Croix, neseniai atlikto tyrimo duomenimis, 84 procentai Prancūzijos šeimų vakarieniauja kartu. Iš tiesų, pagal tyrimus, 95 procentai 12—19 metų paauglių mano, jog atmosfera šeimai valgant kartu būna ugdanti. Specialistų nuomone, labai svarbu visai šeimai reguliariai valgyti drauge. Dr. Fransua Bodjeras iš Prancūzijos sveikatos priežiūros centro sako: „Prie stalo susirenkama ne tik pavalgyti; tai puiki proga pasidalyti mintimis.“