Kai nėra lietaus
GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO BRAZILIJOJE
PERNAI baisi sausra nuniokojo didesnę šiaurryčių Brazilijos dalį. Kaip teigiama žurnale Veja, šimtai tūkstančių nordestinos (taip vadinami šalies šiaurryčių gyventojai) atsidūrė „sausros valioje“. Ji išdegino ryžių, pupelių bei kukurūzų daigelius, dėl to šalį ištiko didžiausias per 15 metų badas. Kai kur ėmė stigti geriamo vandens.
Brazilijos gyventojų nestebina sausros. 1877 metai buvo patys sausiausi: iš bado mirė 500000 brazilų. Tuomet Brazilijos imperatorius Don Pedras II prisiekė išspręsiąs šią problemą, net jei tektų parduoti visus karūnos brangakmenius! Nors pažadas buvo duotas daugiau nei prieš 100 metų, nelaimė tebesitęsia. Paskaičiuota, kad per pernykštę sausrą nukentėjo dešimt milijonų žmonių, gyvenančių 1209 šiaurryčių Brazilijos miestuose.
Meilingas Liudytojų atsakas
Kai pranešimai apie sausrą pasiekė Sargybos bokšto bendrijos filialą Brazilijoje, nedelsiant buvo imtasi veiksmų. Į labiausiai nukentėjusias Baijos, Searos, Paraibos, Pernambuko ir Pjauji valstijų vietoves buvo pasiųsti keliaujantieji atstovai išsiaiškinti, kiek padaryta žalos. Ten jie rado 900 Liudytojų bei Biblijos studijuotojų, kuriems reikėjo skubios pagalbos. Vieni iš jų laikėsi batatų „dietos“, kiti mito vien ryžiais. O viena šeima turėjo tik pieno: pusryčiams, pietums ir vakarienei. Vėžiu sirgusi krikščionė, norėdama nusipirkti truputį maisto, buvo priversta parduoti savo lovą. Kai buvo atsiųsta krikščionių brolių pagalba, kita šešių asmenų šeima sakėsi suvalgiusi paskutinę vakarienę.
Nedelsiant buvo sudaryti pagalbos komitetai maistui ir kitiems būtiniems dalykams tiekti. Liudytojai iš Resifės bei kitų gretimų miestų dosniai aukojo kitų reikmėms. O prireikus daugiau paramos, į pagalbą broliams atėjo ir Rio de Žaneiro krikščionys. Per trumpą laiką Liudytojai paaukojo 34 tonas maisto ir padengė išlaidas jam pervežti 2300 kilometrų į Resifę.
Pjauji ir Paraibos valstijų sostinėse buvo greitai surinktos šešios tonos maisto. Fortalezos mieste viena Karalystės salė virto laikinu suaukoto maisto sandėliu. Tačiau iškilo viena problema. Kaip Liudytojams pristatyti maistą į vietą? Vienas vyras, ne Jehovos Liudytojas, maloniai pasiūlė savo sunkvežimį. Deja, maistą bei kitus dalykus pervežančias sunkvežimių kolonas dažnai sustabdydavo ir apiplėšdavo. Ar suaukotos gėrybės pasieks tikslą? Liudytojai nusprendė išsiaiškinti. Pasikliaudami Jehova, maisto prikrautu sunkvežimiu jie nuvažiavo į tą vietovę. Krovinys buvo saugiai pristatytas ir džiaugsmingai sutiktas.
Džiaugsmas duodant ir priimant pagalbą
Pagalbą teikę Liudytojai džiūgavo galėdami padėti savo broliams. Vienas susirinkimo vyresnysis iš San Paulo pasakė: „Kai praėjusį kartą kilo badas, mūsų neprašė aukoti maisto. Todėl mes labai džiaugiamės, kad šį kartą buvome paraginti tai daryti!“ Liudytojai iš Fortalezos rašė: „Mes laimingi, galėję padėti savo broliams. Esame įsitikinę, kad pradžiuginome Jehovos širdį. Niekada nepamiršime žodžių iš Jokūbo 2:15, 16.“ Tose Biblijos eilutėse teigiama: „Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, ir kas nors iš jūsų jiems tartų: ‛Keliaukite sveiki, sušilkite, pasisotinkite’, o neduotų, ko reikia jų kūnui, — kas iš tų žodžių?!“
Kartais aukojantys Liudytojai į maisto ryšulėlius įdėdavo padrąsinimo raštelius. Viename iš jų raginama: „Prisiminkite Psalmių 72:16 pažadą, jog Dievo naujajame pasaulyje maisto bus apsčiai.“ Turbūt nereikia sakyti, kad bado užklupti Liudytojai buvo be galo dėkingi už brolių gerumą. Vienas jų, su šeima gavęs pagalbą, dėkingai rašė: „Man ir mano šeimai ši akcija — akivaizdus gailestingojo Dievo ir Tėvo, Jehovos, meilės įrodymas. Be to, ji parodo, kad jo organizacija meilingai rūpinasi mumis, savo nariais. Ta akcija mus dar labiau suartino su Dievu bei jo tauta.“
Tikroji išeitis
Keista, tačiau šiaurryčių Brazilijoje gėlo vandens netrūksta: dideli kiekiai susikaupę podirvyje bei rezervuaruose. Jei šie ištekliai taptų visiems prieinami, žemės ūkis ten būtų produktyvesnis.
Netrukus amžiams bus išspręsta imperatorių Don Pedrą II kankinusi problema. Tai įvyks, kai Jėzaus Kristaus valdoma Dievo Karalystė pašalins visas žemės problemas, tarp jų ir badą. Tuomet sausros nualintoje žemėje išsipildys Izaijo pranašystė: „Dykumoje ištrykš vandens srovės, tyrlaukiuose tekės upės. Išdeginti smėlynai ežeru pavirs, ištroškusi žemė taps šaltiniais vandens“ (Izaijo 35:1, 2, 6, 7).
[Rėmelis/iliustracijos 15 puslapyje]
„Darykime gera visiems“
Apaštalas Paulius patarė bendratikiams: „Darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams“ (Galatams 6:10). Ši sausra Brazilijoje davė Jehovos Liudytojams galimybę praktiškai pritaikyti tą patarimą. Jie meilingai rūpinosi ne tik bendratikiais, bet ir kitais žmonėmis. Dėl to kai kurie asmenys, anksčiau prieštaravę Jehovos Liudytojų veiklai, ėmė keisti savo požiūrį.
Vienas vyriškis iš pradžių labai susikrimto, kai jo žmona nusprendė studijuoti Bibliją su Jehovos Liudytojais. Ilgainiui ji ėmė skelbti kitiems savo naujuosius įsitikinimus. Kai įsisiautėjus badui vietiniai Liudytojai atvežė tai porai maisto, vyras taip nustebo, jog nusprendė sulaužyti savo pažadą ir atėjo į sueigą vietinėje Karalystės salėje. Ir nors vis dar dvejojo dėl dieviškos Biblijos kilmės, šis anksčiau priešiškai nusiteikęs žmogus sutiko ją studijuoti.
Iš kitos vietovės Liudytojai pranešė: „Mes nustebome, kad taip greit atvyko pagalba. Maisto buvo daugiau nei tikėjomės. Tad, aprūpinę brolius bei jų šeimas, likusį maistą atidavėme Biblijos studijuotojams, jų artimiesiems bei Jehovos Liudytojų kaimynams.“
Viename kaime gyvenę Liudytojai davė maisto ryšulėlius kai kuriems savo kaimynams. Štai ką pasakė viena šeimininkė: „Jūs elgiatės, kaip mokė Kristus: duodate ir nieko nesitikite mainais.“
[Iliustracija 14 puslapyje]
Sausros pasekmės
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 13 puslapyje]
UN/DPI Photo by Evan Schneider