Rašo mūsų skaitytojai

Apranga. Rašau dėl straipsnio „Ar iš tikrųjų svarbu, kokiais drabužiais vilkime?“ (1999 m. vasario 8 d.) Vertinu jūsų darbą, nes taip ‛maitinate mus deramu laiku’ (Mato 24:45). Tačiau atrodo, jog kai kurios straipsnio pastabos atspindi asmenišką požiūrį. Nepateisinama rašyti, kad „sportiniai marškinėliai, reklamuojantys tavo mėgstamą kino ar sporto žvaigždę..., gali pastūmėti tave prie asmens garbinimo — stabmeldystės“. Galima mėgti, netgi žavėtis, kokiu nors sportininku nepažeidžiant jokio Biblijos įsakymo.

M. D., Prancūzija

Vertiname šias nuoširdžias pastabas, bet mes neturėjome tikslo nustatyti taisyklių ar sukurti įstatymą, kaip rengtis. Mūsų straipsnis ragino skaitytojus „santūriai“ rinktis aprangą (1 Timotiejui 2:9, 10). Pastaba dėl sportinių marškinėlių nebuvo dogmatiška, tačiau patvirtino, kad tam tikro stiliaus apranga gali pakenkti pačiam žmogui. Nors galbūt nieko bloga gėrėtis kokio nors asmens sugebėjimais bei talentu, tačiau ar būtų išmintinga krikščioniui vilkėti ką nors tokio, kas kitiems sudarytų įspūdį, jog jis žavisi gyvensena bei morale kažkieno, kas nesilaiko Biblijos normų? (Red.)

Man 11 metų. Nerandu žodžių išreikšti dėkingumą už puikias mintis straipsnyje „Ar iš tikrųjų svarbu, kokiais drabužiais vilkime?“ (1999 m. vasario 8 d.) Anksčiau aš norėdavau rengtis kaip ir mano bendraklasės, tačiau šis straipsnis padėjo suprasti, kad drabužiai turi būti tvarkingi — ne papiktinantys ar atspindintys kraštutinumą.

A. S., Estija

Kartais man liūdna, kai kiti sako, jog mano drabužiai senamadiški. Jūsų straipsnis labai padrąsino, nes jis patvirtina, kad verta laikytis Biblijos principų.

R. L., Brazilija

Daug metų Jehovos Liudytojams jaučiau gailestį, sumišusį su pajuoka. Tačiau draugas davė man 1999 m. vasario 8 d. žurnalo Atsibuskite! numerį. Jį skaityti buvo labai malonu ir tai pakeitė mano požiūrį į Liudytojus. Ypač didelį įspūdį padarė straipsnis apie aprangą, kuriame aprašyta mano pačios elgsena, kai perkuosi drabužius. Ateityje taip atkakliai nebesirūpinsiu drabužių etiketėmis. Paprašysiu savo draugo, kad duotų paskaityti daugiau jūsų žurnalų!

U. B., Vokietija

Sibiro tremtis. Sulaikęs kvapą skaičiau Lembito Tomo pasakojimą „Pusė šimtmečio totalitarizmo priespaudoje“ (1999 m. kovo 8 d.) ir noriu labai padėkoti. Jis turėjo labai tvirtai tikėti Jehovą Dievą, kad pajėgtų ištverti tokiais sunkiais laikais. Mūsų broliai buvusioje Tarybų Sąjungoje tikrai nusipelnė tos laisvės, kurią jie turi dabar.

Dž. D., Jungtinės Valstijos

Dievo egzistavimas. Nerandu žodžių aprašyti, kaip man padėjo straipsnių serija „Ar yra Dievas?“ (1999 m. vasario 8 d.) Sužinojau apie Dievą, apie kurį esu tiek daug girdėjusi, tačiau negalėjau surasti. Dėkoju jums iš visos širdies už tai, kad apšviečiate tiesos kelią žmonėms, tokiems kaip aš.

K. P., Brazilija

Jaučiuosi naudinga, nors ir akla. Ačiū jums už 1999-ųjų vasario 8 d. žurnalo numeryje išspausdintą Politimi Venecianos gyvenimo istoriją „Jaučiuosi naudinga ir laiminga, nors ir akla“. Mano širdį labai sujaudino jos drąsa ir nepalaužiamas tikėjimas Dievu. Nors šios nepaprastos moters gyvenimas buvo pilnas netekčių bei sunkių išbandymų, tačiau jis kupinas neįkainojamų privilegijų. Manau, kad jos pasakojimas labai padės ir padrąsins tuos, kurie pailso šiose sunkiose lenktynėse už gyvenimą.

S. R., Rusija