Rašo mūsų skaitytojai

Neištikimybė. Dėkoju jums už 1999-ųjų balandžio 22-osios Atsibuskite! straipsnių seriją „Kai sutuoktinis neištikimas“ (1999 m. gegužės 8 d.). Aš pati patyriau neištikimybę. Ir nors jau treji metai kaip esu išsiskyrusi, vis dar labai skaudu. Tie straipsniai padėjo man suvokti, kad praeitį turiu išmesti iš galvos ir grįžti į normalų gyvenimą.

V. B., Trinidadas

Jau anksčiau tyrinėjau šią temą, tačiau pirmąsyk ji taip gerai išaiškinta. Vos išgirdusi Biblijos žinią supratau, jog tai tiesa. Dabar Jehova dar labiau sustiprino šį įsitikinimą.

G. B., Italija

Dėl skyrybų susirgau sunkia depresija, susilpnėjo savigarba bei padaugėjo sveikatos sutrikimų. Ir nors kančios dar nesibaigė, mane stiprina tikėjimas Jehovos pažadais ir meilinga dvasinė susirinkimo parama!

A. B., Kanada

Jau devyni mėnesiai kaip esu atsiskyrusi nuo vyro, tačiau man vis dar skaudu gyventi vienai. Kaip aš eisiu gatve, jei nebus kam įsikibti parankėn? Kas sėdės šalia per krikščionių sueigas? Kas lydės pas gydytoją? Ačiū, kad priminėte, jog Jehova nepalieka nekaltų sutuoktinių.

E. S., Brazilija

Rėmelyje „Kas už tai atsakingas?“ radau daug padrąsinančios informacijos. Po vyro neištikimybės išsiskyriau su juo. Kartais man, kaip ir Jobui, norėdavosi mirti (Jobo 17:11-13). Tačiau šeimos narių bei krikščionių brolių ir seserų parama sustiprindavo mane.

M. O., Argentina

Tiesiog „prarijau“ tą straipsnių seriją! Man pačiai teko išgyventi skyrybas, o šiuose straipsniuose buvo aptarti visi klausimai bei dvejonės, kuriuos jos sukelia. Ačiū, kad rūpinatės mumis.

E. L., Prancūzija

Man tebuvo septyneri, kai tėvas paliko šeimą. Tai buvo didelis smūgis. Tačiau po kelerių metų tėvas paprašė leisti sugrįžti. Aš ir mano broliai buvome prieš tai, tačiau mama sutiko. Perskaitęs jūsų straipsnius, pradedu suvokti, kodėl ji taip nusprendė.

A. A., Brazilija

Nuoširdžiausiai dėkoju už šią seriją! Tikra paguoda žinoti, kad žmonių, patekusių į tokią padėtį, jausmai panašūs. Tačiau teigdami: „Gal sutuoktinis nejautė jūsų meilės, švelnaus prisirišimo, negirdėjo pagyrų ir pagarbos žodžių, kurių troško“, skaudinate tuos, kurie stengėsi pagerinti santuoką. Kai žmogus svetimauja, jis gali pasidaryti labai šiurkštus, todėl su tokiu asmeniu elgtis švelniai tikrai sunku.

L. V., Jungtinės Valstijos

Atsiprašome, jei mūsų teiginiai įskaudino skaitytojus. Mes neturėjome omenyje, kad dėl blogo svetimautojo elgesio gali būti kaltas sutuoktinis. Rėmelyje „Kas už tai atsakingas?“ pabrėžėme, jog, nepaisant „nekaltojo partnerio netobulumo“, už blogus veiksmus atsakingas pats svetimautojas. Tas teiginys tebuvo svarstymo apie susitaikymo galimybę dalis. Mes tiesiog skatinome besitaikančias poras bendrauti, nes tai padėtų išsiaiškinti opias problemas. Be to, derėtų apsvarstyti galimą užslėptą nuoskaudą. Paprastai tokie pokalbiai abiem sutuoktiniams padeda pripažinti savo trūkumus. Juk „mes visi dažnai nusižengiame“ (Jokūbo 3:2). Ir nors tokie pokalbiai dažnai labai skausmingi, jie, kaip sakoma straipsnyje, ‛padeda susigrąžinti pasitikėjimą’ (Red.).