Betėvės šeimos — laikmečio ženklas
KOKIA, tavo nuomone, pati didžiausia šių laikų socialinė problema? Gelapo apklausos, atliktos Jungtinėse Valstijose, duomenimis, beveik 80 procentų apklaustųjų mano, jog tai — „namai be tėvo“. Apklausa rodo, kad Jungtinėse Valstijose be savo biologinio tėvo gyvena daugiau kaip 27 milijonai vaikų, ir šis skaičius sparčiai auga. Jungtinių Tautų vaikų fondo pranešime sakoma, jog apie 50 procentų baltųjų vaikų, gimusių JAV nuo 1980 metų, „bent dalį vaikystės bus praleidę šeimoje, kur yra tik vienas iš tėvų. Tarp juodaodžių tokių vaikų yra maždaug 80 procentų“. Todėl laikraštyje USA Today teigiama, jog Jungtinės Valstijos „pagal betėvių šeimų skaičių pirmauja pasaulyje“.
Vis dėlto leidinio The Atlantic Monthly straipsnyje pažymima: „Ne vien Amerikos šalyse išyra vis daugiau šeimų. Taip yra beveik visose išsivysčiusiose šalyse, tarp jų ir Japonijoje.“ Nors surinkti statistikos duomenis nelengva, atrodo, jog daugelis besivystančių šalių patiria tokią pat krizę. Pasak žurnalo World Watch, „vyrai [skurdžiose šalyse] dažnai palieka savo žmonas bei vaikus dėl didėjančių ekonominių sunkumų“. Iš tiesų apklausa Karibų jūros šalyse parodė, jog tik 22 procentai vyrų, turinčių aštuonerių metų vaikus, gyvena su jais kartu.
Betėvių vaikų buvo net bibliniais laikais (Pakartoto Įstatymo 27:19; Psalmių 94:6). Tačiau tada vaikai likdavo našlaičiais dažniausiai dėl tėvo mirties. „Šiandien, — sako rašytojas Deividas Blankenhornas, — pagrindinė betėvystės priežastis — tėvo apsisprendimas.“ Kaip pamatysime, betėvių vaikų daugėjimas aiškiai rodo, jog šiais laikais žmonės nebeturi „natūralaus prisirišimo“. Pasak Biblijos, tai dar vienas įrodymas, kad gyvename „paskutinėmis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1-3; NW).
Tačiau vaikams tėvo netektis — asmeninė tragedija. Taip prasideda kančių bei sukrėtimų ciklas, kurio padariniai ilgalaikiai. Tolesniuose straipsniuose apie tai kalbėsime ne tam, kad prislėgtume skaitytojus, bet kad pateiktume informaciją, kuri gali padėti šeimoms rasti išeitį iš šios sunkios padėties.