Kokia miestų ateitis?

„PAŽVELGSI į dabartinius miestus — pamatysi mūsų ateitį“, — sakė Pasaulio banko atstovas Ismailis Seragildinas. Tačiau, kaip jau supratome, rytojus nežada nieko gera.

Kad gyvenimas pagerėtų, daugelyje miestų šauniai triūsiama. Niujorke, Manhetene, neseniai atnaujinta Taims aikštė. Anksčiau šis rajonas garsėjo kaip pornografijos, narkomanų ir nusikaltėlių lizdas. Dabar Manheteno gatvėse išsirikiavusios naujos parduotuvėlės ir teatrai sutraukia tūkstančius lankytojų. Kaip rašoma žurnale National Geographic, Neapolis (Italija), „nuostabus inteligentijos miestas, kadaise lenktyniavęs su Londonu ir Paryžiumi“, per II pasaulinį karą buvo nuniokotas. Jis tapo nusikalstamumo ir chaoso simboliu. Tačiau kai buvo nuspręsta 1994 metais šiame mieste surengti politinę konferenciją, Neapolis tarsi atgimė. Buvo iš esmės rekonstruotas miesto centras.

Žinoma, saugesni ir švaresni miestai pareikalauja savo. Kad būtų saugiau, reikia daugiau policininkų. Be to, žmogui sunkiau rasti nuošalią vietelę. Kai kurios viešosios vietos akylai stebimos vaizdo kamerų ar neuniformuotų policininkų. Grožėdamasis parko fontanais, skulptūromis ar gėlynais, nejučia gal praeinate pro „kontrolės punktus“.

Kartais pagerėjęs miesto gyvenimas daug kainuoja vargingiesiems. Pagalvokite apie vargšų rajonus, kuriuos perima didesnes pajamas turinčios šeimos. Tokį procesą lėmė besikeičianti ekonomika — „perėjimas nuo gamybos prie paslaugų, nuo rankų darbo prie automatikos“ (Gentrification of the City, išleido Nilas Smitas ir Piteris Viljamsas). Kur prireikė profesionalų ir technologų, paprasti darbininkai liko už borto, ir jų gyvenamą vietą užėmė vidurinioji klasė. Užuot važinėjusios į darbą iš priemiesčių, gerą atlyginimą gaunančios šeimos susiremontuoja namus buvusiame neturtingųjų rajone.

Tiesa, šitaip labai pagražėja aplinka. Tačiau kai atsiranda daugiau pasiturinčių gyventojų, šokteli kainos. Vargingieji būna priversti kraustytis iš ten, kur dirbo ir gyveno daugybę metų.

Galas miestams?

Miestai galbūt dar tik pradeda jausti naujų technologijų įneštus pokyčius. Didelių permainų gali būti vis populiarėjant prekybai ir verslui internetu. Jau dabar naujos technologijos kai kuriuos verslininkus įgalino savo įmones perkelti už miesto, paskui save patraukiant ir daugybę darbininkų.

Kadangi pirkti ar dirbti nekeliant kojos iš namų tampa madinga, žmonės nebenori grūstis verslo rajonuose. Knygoje Cities in Civilization sakoma: „Galime numatyti, kad kai kurie eiliniai darbuotojai, ypač dirbantys pusę dienos, dirbs tiesiog savo namuose ar kur nors arti jų...; taip neliks transporto spūsties.“ Architektas Mošė Safdis mąsto panašiai: „Papūtus tokiems naujiems vėjams gali būti, kad visi išsikels į milijonus kaimukų, kuriuose bus galima mėgautis visais mažo miestelio pranašumais, o naudojantis kompiuteriu — didingų senųjų miestų kultūros paveldu.“

Kokia miestų ateitis?

Daug žinovų mano, kad nepaisant technologijos pažangos miestai ir toliau trauks žmones dėl tų pačių juose įmanomų paslaugų ir patogumų. Tačiau kokia bebūtų ateitis, sunkumai miestus slegia dabar! Vargšų miestuose daugėja, tačiau jų būsto ir sanitarijos problemų galo nesimato. Ne ką geriau sekasi ir kovoti su nusikalstamumu, aplinkos niokojimu ar miestų tarša.

Kai kurie ims įrodinėti, kad miestams vyriausybės turi skirti daugiau lėšų. Tačiau žinant jų biudžetą, ar galima teigti, kad užtenka išrašyti čekį ir problemos bus išspręstos? Jau prieš keletą dešimtmečių knygoje The Death and Life of Great American Cities buvo sakoma: „Vis kalbame, kad jei tik turėtume pakankamai pinigų..., lengvai atsikratytume visų lūšnynų... Bet ką mes pastatėme iš pirmųjų milijardų? Rajonus, beveik nenešančius jokio pelno ir tapusius dar baisesniais nusikalstamumo, vandalizmo ir visuotinio beviltiškumo lopšiais nei tie lūšnynai, kuriuos jie turėjo pakeisti.“ Šie žodžiai teisingi iki šiol.

Bet jei nieko negali padėti pinigai, tai kas gali? Neužmirškime, kad miestai nėra tik pastatų ir gatvių dariniai. Juose gyvena žmonės. Taigi kad gyvenimas miestuose pagerėtų, pasikeisti privalo būtent žmonės. „Geriausią miesto ekonomiką užtikrintų pačių žmonių rūpestingumas ir kultūringumas“, — knygoje The City in History rašo Luisas Mamfordas. O jei norima pašalinti narkomaniją, prostituciją, taršą, aplinkos niokojimą, socialinę nelygybę, vandalizmą, užrašus ant sienų ir panašius dalykus, reikės kai ko daugiau nei didesnės policijos priežiūros ar naujo dažų sluoksnio. Žmonėms reikia padėti iš esmės pakeisti savo mąstyseną ir elgseną.

Keisis valdžia

Tokios globalinės pertvarkos ne žmogaus jėgoms. Tad bet kokios pastangos išspręsti šiandienos miestų problemas nueis perniek. Vis dėlto studijuojantieji Bibliją nenusimena. Jie supranta, jog šie sunkumai — tik dar vienas įrodymas, kad žmogus nepajėgus tinkamai tvarkyti savo planetos. Pakrikę, apimti chaoso dabartiniai miestai tikrai patvirtina Biblijos žodžius iš Jeremijo 10:23 (Brb): „Ne žmogaus rankose yra jo keliai. Nė vienas negali pakreipti savo žingsnių, kaip jis nori.“ Sunkius vargus, taip slegiančius mūsų miestus, sukėlė žmogaus bandymai valdyti kitą žmogų.

Tad viso pasaulio miestiečiai gali guostis Biblijos pažadu, užrašytu Apreiškimo 11:18, kad Dievas ‛sunaikins tuos, kurie niokoja žemę’. Tai rodo, kad žmonijos laukia visai ne baisi, o nuostabi ateitis. Biblijoje žadama, kad per savo vyriausybę, arba Karalystę, mūsų planetą ims valdyti Dievas (Danieliaus 2:44). Milijonams žmonių nebereiks gyventi neįsivaizduojamame skurde be tinkamo būsto, sanitarinių sąlygų, be savigarbos ir vilties. Valdant Dievo vyriausybei žmonės klestės materialiai, turės stiprią sveikatą ir puikius namus (Izaijo 33:24; 65:21-23).

Šis naujas pasaulis — vienintelė reali galimybė išspręsti šių dienų miestų problemas.

[Iliustracijos 8, 9 puslapiuose]

Kad gyvenimas pagerėtų, daugelyje miestų šauniai triūsiama

Neapolis (Italija)

Niujorkas (JAV)

Sidnėjus (Australija)

[Šaltinio nuoroda]

SuperStock

[Iliustracija 10 puslapyje]

Naujajame Dievo pasaulyje bus išspręstos miestų gyventojus užgulusios problemos