Kaip gėlė ir skruzdės užaugina drugelį

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO NYDERLANDUOSE

LIEPOS mėnesį gležni drugeliai melsviai Vakarų Europoje žino, kad jau metas susilaukti palikuonių. Bet jiems negana vien susirasti porą. Dar reikia mėlynžiedžio siauralapio gencijono ir alkanų rudųjų skruzdžių. Kodėl? Kaip melsvio gyvenimo ciklas priklauso nuo augalų ir skruzdėlių?

Šią įdomią trišalę draugystę galima stebėti Dvingelderveldo nacionaliniame parke, Nyderlandų šiaurėje, kur telkiasi daug melsvių. Pavasarį ir vasarą Dvingelderveldo žemės pasidengia įvairiaspalviu kilimu. Mėlynai sužydi siauralapis gencijonas, rausvuoja tyrulinė erika, geltonuoja pelkių plėnūnė. Melsvius ypač traukia dailūs tyrulinės erikos žiedai ir karpyti mėlyni siauralapio gencijono varpeliai — bet dėl dviejų skirtingų priežasčių. Žydinti tyrulinė erika yra mėgiama „užeiga“. Ji vaišina svečius nektaru. O siauralapis gencijonas — puikiausias „sandėlis“. Ką gi jame drugiai laiko?

Viskas numatyta!

Drugiams susiporavus patelė randa aukštesnį už aplinkinius augalus siauralapį gencijoną ir nutūpusi ant gėlės padeda kelis baltus kiaušinėlius. Po keturių—dešimties dienų iš jų išsirita nuo dviejų iki šešių mažų vikšrelių. Įsirausę į maisto atsargas jie dvi tris savaites be perstojo ėda, o paskui nusileidžia ant žemės.

Įdomu, kad žemėn vikšras paprastai leidžiasi sulaukęs vakaro. Laikas čia labai svarbus, nes būtent vakarais dviejų rūšių rudosios skruzdėlės patraukia iš skruzdėlynų ieškoti sau maisto. Vikšras šlepteli tiesiog skruzdėlėms ant tako. Nors atrodytų, kad šitaip elgtis savižudiška, iš tikrųjų viskas klostosi kuo geriausiai. Kas vyksta toliau?

Greit kelios rudosios skruzdėlės atsitrenkia į riogsantį ant kelio vikšrą ir nedelsdamos nuvelka jį į skruzdėlyną. Ten jis kaip garbingas svečias saugiai ir patogiai pergyvena rudenį, peržiemoja, sulaukia pavasario. Maitinasi vikšras sočiai. Tiesa, pasirinkimas nedidelis, tik truputis skruzdžių lervų ir pagrindinis patiekalas — skruzdžių darbininkių atrytas maistas. Bet sandėris naudingas ir skruzdėlėms. Iš vikšro jos gardaus nektaro pasimelžia. Nektarą ir kitas skruzdžių mėgiamas išskyras vikšras tiekia net virtęs lėliuke. Deja, nebeilgai truks jų bendrystė.

Svečias virsta įsibrovėliu

Lėliukės stadijoje vikšras tampa drugeliu. Virsmui baigiantis, lėliukė atsiveria ir išropoja drugys. Pažymėtina, jog dažniausiai tai įvyksta anksti ryte. Ir ne atsitiktinai, o todėl, kad skruzdėlės iš ryto nėra itin aktyvios. Šįkart geriau nesužadinti šeimininkų smalsumo — ne taip, kaip anuomet, kada vikšras nusileido nuo augalo ant žemės.

Pagaliau skruzdėlės ateina melžti lėliukės ir nustemba savo lizde radusios nepažįstamą sparnuotą padarą. Nieko nelaukdamos jos puola įsibrovėlį. Drugeliu virtęs vikšras, gelbėdamas savo sparnus ir gyvybę, sprunka iš skruzdėlyno. Ištrūkęs į lauką drugys kopia stiebeliu aukštyn, o skruzdėlės liaujasi persekioti.

Drugys palypėja aukščiau, kur nebegresia pavojus, ir išskleidęs džiovinasi sparnus. Jis pragyveno jau beveik metus, o dabar ateina svarbus momentas... Drugelis pirmą kartą suplazdena sparnais ir štai pakyla viršum pievų! Po keleto dienų bus metas poruotis, paskui — ieškoti aukšto siauralapio gencijono. Juk reikia pagalvoti ir apie palikuonis.

[Rėmelis 18 puslapyje]

Nykstantis drugys

Melsvys gyvena viržiais apaugusiose pievose. Vakarų Europoje tokių pievų atsirado prieš šimtus metų ten, kur žmogus iškirto pirmykščius miškus. Kadaise dideli ryškiaspalviais žiedais nusėti plotai driekėsi per Belgiją, Vokietiją, Nyderlandus — kiek akys užmato. Dabar viržynų liko tik kur ne kur, todėl melsviui darosi vis sunkiau išgyventi. Per pastaruosius dešimt metų jis išnyko 57 Nyderlandų radimvietėse iš 136. Melsviui užėjo tokie sunkūs laikai, kad Europos komisija net įrašė jį į Nykstančių ir saugotinų drugių sąrašą.

Dvingelderveldo nacionalinio parko prižiūrėtojai stengiasi, kad melsviui čia būtų saugu, todėl laiko nedirbamas pievas ir taiko tokius pačius gyvulininkystės metodus kaip prieš šimtus metų. Visai kaip senovėje, piemenys gano avių bandas, galvijai rupšnoja šiurkščią laukų žolę. Jų nuėstose vietose dygsta šiliniai viržiai, tyrulinės erikos ir kiti augalai. (Šiuo metu parke esama apie 580 rūšių augalų.) Melsviai Dvingeldervelde klesti, dauginasi. Šiame didžiausiame ir svarbiausiame Europos nedirbamų pievų parke prieglobstį sau randa visokie drugiai. Čia telkiasi 60 procentų Nyderlanduose aptinkamų drugių rūšių.

[Iliustracijos 16 puslapyje]

Drugys nutupia ant mėlynžiedžio siauralapio gencijono ir padeda kiaušinėlių

[Iliustracija 17 puslapyje]

Rudosios skruzdėlės rūpinasi lėliukėmis

[Šaltinio nuoroda]

Skruzdėlės 16 ir 17 puslapiuose: Pictures by David Nash; www.zi.ku.dk/personal/drnash/atta/

[Iliustracija 17 puslapyje]

Tyrulinė erika

[Iliustracija 17 puslapyje]

Plėnūnė

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Avys ir galvijai kuria tinkamą aplinką drugiui gyventi