Skriaudžiamoms moterims reikia pagalbos

KAIP padėti tokio smurto aukoms? Pirmiausia turime suprasti, ką jos patiria. Dažnai skriaudikas žeidžia ne tik fiziškai: grasinama ir bauginama moteris pasijunta niekam verta ir bejėgė.

Štai kad ir Roksana, apie kurią pasakojome įžanginiame straipsnyje. Kartais jos vyro ginklas būna žodžiai. „Jis mane žemina, — pasakoja Roksana. — Jis sako: ‛Tu netgi nesi baigusi mokyklos. Jei ne aš, kaip aprūpintum vaikus? Tu — tingi̇̀, netikusi motina. Negi manai, jog valdžia leis vaikus pasiimti kartu, jei mane paliksi?’“

Roksanos vyras valdo padėtį pinigus laikydamas savo žinioje. Jis neleidžia jai naudotis automobiliu ir per visą dieną telefonu tikrina, ką ji veikia. Jei ji išsako savo pageidavimus, vyras pratrūksta pykčiu. Todėl Roksana išmoko niekada nereikšti savo nuomonės.

Kaip matome, smurtas šeimoje yra sudėtinga problema. Jei norite padėti skriaudžiamai moteriai, su užuojauta ją išklausykite. Turėkite omenyje, jog pasakoti apie tai, ką patiria, jai dažniausiai yra labai sunku. Tokią moterį reikėtų pastiprinti, o ne siūlyti jai greitus problemos sprendimo būdus.

Kai kurioms gali prireikti pareigūnų pagalbos. Kartais policijos įsikišimas priverčia skriaudiką suvokti savo poelgių rimtumą. Deja, reikia pripažinti, jog krizei praėjus pastangos pasikeisti dažniausiai ir lieka tik pastangomis.

Ar mušama moteris turėtų palikti savo vyrą? Biblija neleidžia sutuoktiniams į atsiskyrimą žiūrėti atsainiai. Tačiau ji neįpareigoja mušamos žmonos pasilikti su vyru, kuris kelia pavojų jos sveikatai, o gal net ir gyvybei. Apaštalas Paulius rašė: „Jei [žmona] atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikintų su vyru“ (1 Korintiečiams 7:10-16, kursyvas mūsų). Kadangi kraštutiniu atveju Biblija atsiskirti nedraudžia, kaip pasielgti, moteris nusprendžia pati (Galatams 6:5). Niekas neturi mušamos žmonos nei skatinti palikti vyrą, nei įkalbinėti su juo gyventi, kai kyla grėsmė jos sveikatai, gyvybei ir dvasingumui.

Ar yra vilties, kad smurtautojai pasikeis?

Smurtingas elgesys su žmona yra įžūlus Biblijos principų pažeidimas. Laiško efeziečiams 4:29, 31 skaitome: „Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų... Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai su visomis piktybėmis.“

Joks vyras, kuris tvirtina esąs Kristaus sekėjas, negali teigti, jog myli žmoną, jeigu ją skriaudžia. Jei jis blogai elgiasi su savo žmona, ko verti visi geri jo darbai? „Kivirčius“ nėra tinkamas svarbioms pareigoms krikščionių susirinkime (1 Timotiejui 3:3; 1 Korintiečiams 13:1-3). Jei kuris nors krikščionimi save laikantis vyras vis pasiduoda įtūžiui ir neatgailauja, jis gali būti atskirtas nuo susirinkimo (Galatams 5:19-21; 2 Jono 9, 10).

Ar smurtingi vyrai gali pasikeisti? Kai kurie pasikeitė. Tačiau paprastai skriaudikas pasikeis tik jei 1) pripažins, kad jo elgesys netinkamas, 2) norės pasikeisti ir 3) ieškos pagalbos. Jehovos liudytojai įsitikino, jog pasikeisti gali labai padėti Biblija. Daugelis susidomėjusių asmenų, kurie ją studijuoja, išsiugdė stiprų troškimą įtikti Dievui. Apie Dievą Jehovą tie nauji Biblijos tyrinėtojai sužinojo, kad „kas mėgsta smurtą, to jis nekenčia iš visos širdies“ (Psalmyno 11:5). Žinoma, kad smurtautojas pasikeistų, jam nepakanka vien tik liautis muštis. Dar reikia išmokti visai kitaip vertinti žmoną.

Pažinęs Dievą vyras išmoksta laikyti žmoną ne tarnaite, bet „padėjėja“, ne žemesne už save, bet verta pagarbos (Pradžios 2:18, Brb; 1 Petro 3:7). Be to, jis išmoksta užjausti ir suvokia, kad reikia įsiklausyti į žmonos nuomonę (Pradžios 21:12; Mokytojo 4:1). Jehovos liudytojų siūloma Biblijos studijavimo programa yra padėjusi daugeliui porų. Krikščionių šeimoje nėra vietos despotui arba peštukui (Efeziečiams 5:25, 28, 29).

„Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas“ (Hebrajams 4:12). Todėl Biblijos išmintis gali padėti poroms išanalizuoti kliūtis, su kuriomis jos susiduria, ir duoti drąsos jas įveikti. Ir ne tik tai — Biblija teikia patikimą, paguodžiančią viltį išvysti pasaulį, kuriame nebebus smurto, nes visą klusnią žmoniją valdys Jehovos dangiškasis Karalius. Biblijoje rašoma: „Juk jis gelbsti beturtį, kuris jo šaukiasi, ir nuskriaustąjį, kuriam nėra kas padeda. Atpirks jų gyvastį iš priespaudos ir smurto“ (Psalmyno 72:12, 14).

[Anotacija 12 puslapyje]

Krikščionių šeimoje nėra vietos despotui arba peštukui

[Rėmelis 8 puslapyje]

Pataisykime klaidingą požiūrį

• Mušamos žmonos pačios kaltos dėl tokio savo vyrų elgesio.

Daug smurtautojų neigia esą atsakingi už savo veiksmus ir tvirtina, kad jų žmonos juos provokuoja. Net kai kurie šeimos draugai gali patikėti, jog žmona sunkiai sugyvenama, tad nenuostabu, kad vyras retkarčiais nebesusivaldąs. Bet tai tas pats, kas kaltinti auką ir teisinti užpuoliką. Iš tiesų daugelis skriaudžiamų žmonų iš paskutiniųjų stengiasi nuraminti savo vyrus. O kad ir kaip būtų, sutuoktinės mušimas negali būti pateisinamas. Knygoje The Batterer—A Psychological Profile tvirtinama: „Vyrai, kurie už žiaurų elgesį su žmonomis teismų perduodami gydyti, yra užkietėję smurtautojai. Jiems toks elgesys yra priemonė atsipalaiduoti nuo pykčio ir depresijos, parodyti savo valdžią ir spręsti konfliktus, mažinti įtampą... Dažnai tokie vyrai netgi nepripažįsta, kad elgiasi netinkamai, ir nesuvokia problemos rimtumo.“

• Mušti žmoną vyrą paskatina alkoholis.

Tiesa, kai kurie vyrai yra labiau linkę smurtauti išgėrę. Bet ar protinga kaltinti alkoholį? „Girtumas — vienas dalykų, kuriuos smurtautojai linkę kaltinti, užuot prisiėmę atsakomybę už savo elgesį“, — rašo K. Dž. Vilson knygoje When Violence Begins at Home. Ji tęsia: „Atrodo, jog mūsų visuomenė labiau linkusi pateisinti smurtautoją, kuris mušasi išgėręs. Moteris, su kuria šiurkščiai elgiamasi, dažnai nenori savo partnerio laikyti smurtininku, jį laiko tik girtuokliu arba alkoholiku.“ Vilson pabrėžia, kad taip mąstydama moteris tuščiai puoselėja viltį, kad „jei tik vyras nustotų girtuokliauti, liautųsi ir smurtavęs“.

Dabar daugelis tyrinėtojų mano, jog girtuoklystė ir smurtas — dvi skirtingos problemos. Juk dauguma visaip besisvaiginančių vyrų savo žmonų nemuša. Leidinio When Men Batter Women autoriai pažymi: „Paprastai smurtaujama dėl to, kad mušamą moterį galima sėkmingai valdyti, bauginti ir pavergti... Piktnaudžiavimas alkoholiu bei narkotikais yra skriaudiko gyvensenos dalis. Tačiau manyti, jog tai — smurto priežastis, būtų klaidinga.“

• Peštukas yra smurtingas su visais.

Dažnas peštukas geba visai puikiai sutarti su kitais. Jis dedasi visiškai kitokia asmenybe. Todėl šeimos draugams pasakojimai apie jo smurtingumą gali atrodyti neįtikėtini. Tačiau tokiam vyrui žiaurus elgesys su žmona yra būdas ją valdyti.

• Moterys nesipriešina, kai su jomis blogai elgiamasi.

Tikriausiai šis mitas atsirado dėl nesupratimo, kokioje beviltiškoje padėtyje atsiduria moteris, neturinti kur pabėgti. Skriaudiko žmona galbūt turi draugų, kurie savaitei kitai suteiktų pastogę, bet ką daryti paskui? Susirasti darbą, mokėti nuomą ir drauge rūpintis vaikais ne kiekviena išgalės. Be to, pabėgti su vaikais galbūt draudžia įstatymas. Kai kurios moterys bandė išvykti, bet buvo pavytos ir grąžintos jėga arba įkalbėtos sugrįžti. Draugai, kurie nežino aplinkybių, gali klaidingai manyti, kad tokios moterys nesipriešina blogam elgesiui.